Kur pasipriešinimo poezija,
garbingo nepaklusnumo poezija,
nebijanti karjeros politikų ir verslininkų melo,
nepagarbi rašantiems žurnalistams,
oficiali kalba be išsilavinusių minčių,
be dvigubo patikrinimo ar požeminių klausimų,
kurių reikalauja kalbos apie karą?
Kur abejonių ir įtarumo poezija,
netarnaujanti valstybei, vyskupams ir kunigams,
netarnaujanti gražiems žmonėms ir vėlyviems pažadams,
netarnaujanti įtakai, nekompetencijai ir akademinėms,
klounų kalboms?


Passchendaele2
