pamenu, buvau pasiėmęs tokių

Indiškų pasakų rinkinį. ten vienoje vietoje vyko tokia egzotikultūrinė bezobrazija, kad aš jau nieko nebesupratau. ir tada išlenda Karalius ir jis sako: aš čia nieko nebesuprantu, einu medžioti. tad aš ir išeinu pasivaikščioti, bet netrukus gįšiu. mane labai vargina tas šokinėjimas per akauntus, kaukių keitimas. žinau smagu, bet tas ėda laiką. mano metų žmogus turi galvoti ir apie darbą ir apie kojas - savo ir kitų. manau reikia kalbėti tiesiai - visa kita yra tik pasukos - aš labiau mėgstu pieną, pasakas irgi mėgstu bet jos turi būti tikros. iki greito.