PAMELAVIMAI IR IŠPAŽINTYS ŠKLĖRIAMS

Sustok, sekunde

Neįprasta,
gal netgi nauja tai,
tačiau sustok, sekunde,
kuomet tyla stebuklo prašo –
į tavo mažą trupinėlį
kaip skaidrią ašarą
susižėrė vaivorykštės dangaus,
nors, regisi, taip negalėję būti,
bet kaip gražu, kaip gera,
kai iš kažkur giliai į sielą
ateina Trys Karaliai
kaip į Betliejų kažkada.
O ne, aš, Dieve, ne sapne
ir man nereikia liudyti tiesos,
kur, kaip, kada užgimęs Kristus
Vienok, ir aš kol kas
taip pirmą kartą sužinau
stebuklo pajautą galingą.
Atsimenu, žinau, netgi matau
kad daug aukščiau dienos šviesa pakilo,
negu išminčiams patikėta
žvaigžde ir savimi kasmet paliudyti,
kur, kažkada ir kaip
mums gimė Jėzus Kristus.
Ir štai dabar girdžiu, kaip Kasparas,
kaip Merkelis ir Baltazaras
atėjo po mane pasidairyti.
Sekunde, būk. Tu man protinga.
Su jais ir aš dairausi po save –
kiek daug - nedaug šio darbo bus.
gal būt net jie nežino
bet pirmas įspūdis neįtikėtinas,
kad šitiek daug Savęsp šalies
įsišviečia mažoj sekundėje...