PAMELAVIMAI IR IŠPAŽINTYS ŠKLĖRIAMS

Kelionė tęsiasi... 

Sustojo laikas.
Man jis – kaip traukinys, 
kai durys užtrenktos,
o ir  langai pritemę vakarais rudens.
Esu. Dar būsiu,
bet savęs išleisti į pasaulį negaliu,
o tai, ką savyje (Savęsp šaly) turiu
pavirsta eteriu
ir į paveikslus nesidažo.
Tačiau žinau, ar bent tikiu,
kad šita būsena išliks traukinyje.
Prisėsime kartu
prie to  paties kavos puodelio –
nereikia jau turėti  man daugiau.
nereikia  traukinio kelione varginti –
pakvipusi kava garais i dangų kelia.
Ar supranti?
Va taip prasideda dangus –
kelionė  tęsiasi,
garuoja kūnas kaip kava,
save kaip tirštį
pasilikdamas stotelėje.