Rašyk
Eilės (81175)
Fantastika (2610)
Esė (1676)
Proza (11349)
Vaikams (2775)
Slam (94)
English (1234)
Po polsku (384)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 30 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Galite mane įrašyti į istoriją

Su savo karčiais, iškreiptais melais,

Galite mane sutrypti pačiame purve

Bet vis tiek, kaip dulkės, aš pakilsiu.

Ar mano įžūlumas jus liūdina?

Kodėl jus apima niūrumas?

Nes aš vaikštau taip, lyg turėčiau naftos gręžinių,

Pumpuojančių mano svetainėje.

Lyg mėnuliai ir kaip saulės,

Su potvynių ir atoslūgių tikrumu,

Lyg viltys kyla aukštai,

Vis tiek aš pakilsiu.

Ar norėjote pamatyti mane palaužtą?

Nuleista galva ir nuleistomis akimis?

Pečius krentančius kaip ašaras.

Nusilpnintą mano sielingų verksmų.

Ar mano išdidumas jus įžeidžia?

Tik nepriimkite to labai tiesmukiškai,

Nes aš juokiuosi taip, lyg turėčiau aukso kasyklų,

Užkastų savo kieme.

Galite mane šaudyti savo žodžiais,

Galite mane pjaustyti savo akimis,

Galite mane žudyti savo neapykanta,

Bet vis tiek, kaip oras, aš pakilsiu.

Ar mano seksualumas jus liūdina?

Ar jis stebina,

Kad šoku lyg turėčiau deimantų

Šlaunų linkiuose?

Iš istorijos gėdos trobelių

Aš pakilsiu

Iš praeities, kuri įsišaknijusi skausme

Aš pakilsiu

Esu juodas vandenynas, siūbuojantis ir platus,

Burbuliuojantis ir besiplečiantis potvynyje.

Palikdamas siaubo ir baimės naktis

Aš pakilsiu

Į nuostabiai skaidrią aušrą

Aš pakilsiu

Atnešdamas dovanas, kurias dovanojo mano protėviai,

Aš esu vergo svajonė ir viltis.

Aš pakilsiu

Aš pakilsiu

Aš pakilsiu.


2025-10-16 11:44
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
 
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą