Pagunda, kurios atsikratysiu jai pasiduodama

Laukti liko taip nedaug. Kad greičiau praeitų laikas, nemiegosiu kelias naktis. Kaip sulaukti to momento? Tik meldžiu, kad iš manęs nebūtų atimta davėjos laimė ir pačiai nebūtų duota. Nesu silpnoji lytis.

Atsikąsiu godų kąsnį išsvajoto obuolio. Kurio laukiau dvejus metus ir kurį sapnuodavau naktimis. Kuris apsireiškė netikėtai, dingo ir vėl užgimė mano kely. Tik dabar Tavęs jau nepaleisiu. Tu turėsi Viską. Apipilsiu nežemiškais turtais, moteriška globa ir fatališka aistra, tik pasiduok. Šiandien supratau, kad laukti liko apytiksliai pusantros paros, ir ramiame užutėkyje išsiverš neregėtas naftos gręžinys. Mes jos semsim, kiek jėgos leis. Tau bus sunkiau, vis tiek nesi toks laisvas, kaip aš. Bet padėsiu atsiversti. Ir mums atsivers Edeno vartai - tik lėk man pavymui, o aš, kai mane pagausi, ištarsiu "Taip".

Pirmiausia - atiduosiu skolą. Jei pamirščiau - primink. Nes nebenoriu jos ilgiau nešiotis.