Ožnugaris.

Ožio aukojimas. Atpirkimo ožys. Daug prasmės įdėta į ožį pagonių žynių.
Žynys Bumblauskas ir Medžiotojas, ant pečių tempiantis žmoną Bridžitą, ėjo ties srauniu ,gal kokių trijų metrų pločio upeliu. Skaidrus upelio vanduo nešė dviejų – trijų metrų  ungurius link Nemuno. Dabar mums sunku įsivaizduoti, bet upelis nuo krašto iki krašto buvo prigrūstas plaukiančių ungurių. Vienas paskui kitą plaukė unguriai. Tiesa, jie nebuvo rūkyti, bet jeigu išrūkyti...Trumpai tariant – tai buvo labai brangus vaizdas.
Bumblauskas buvo tiek privalgęs ungurių, kad negalėjo žiūrėti į tūkstančius maskatuojančių gyvačių.
Medžiotojas dairėsi į mišką mėsos.
Žynys sustojo, griebė pagalį ir , pasisukęs į upelį , ėmė talžyti praplaukiančius ungurius.
- Po Perkūnais, nekenčiu, nekenčiu...
Bumblauskas pyko, kad jis vienas, o Medžiotojas turi žmoną.
Kas gi nesupyktų gūdžiame miške prieš tris tūkstančius metų, einantis palei sraunų upelį be žmonos?
Vargšės žuvys ėmė lipti į krantą ir šliaužti į krūmus: kuo toliau nuo bepročio.
Kol žynys liejo savo skausmą Medžiotojas su žmona ant kupros , spėjo nusmeigti porą zuikių ir jau kūrė laužą.
Bridžita buvo vegetarė: valgė tik šaknis ir paukščių kiaušinius, todėl ji buvo tokia lengva. Moters svoris siekė gal dvidešimt kilogramų, sveriant ir tai ką ji suvalgydavo per dieną.
- Klausyk, čiukče, gal parduodi žmoną? – grėsmingai paklausė žynys.
- Ne. Medžiotojas reikėti  žmona.
- Aš šios žemės šeimininkas. Geriau parduok. Kaip draugui sakau.
- Medžiotojas – žmona – šeimininkas, - nenusileido Medžiotojas.
- Gausi į snukį.
- Imk į snukį, bet žmona – neduoti.
Niūrus Bumblauskas pritūpė ant žolės.
Bridžitai buvo gerokai virš dešimties. Tuo metu gyvenimo trukmė siekdavo trisdešimt metų. Taigi, Bridžita buvo subrendusi vestuvėms moteris. Subrendusi puoštis, plonėti, dažytis ir kedenti plaukus. Tai vedė iš proto Bumblauską. Bridžita tai pastebėjo. Ji išsitraukė virtą burokėlį ir demonstratyviai perbraukė savo lūpas. Žynys sudrebėjo visu kūnu. Jis pašoko ir įmerkė kojas į šaltą upelį. Medžiotojas tai pastebėjo ir ėmė kikenti.
- Čiukče, - valdydamas drebulį balse kreipėsi žynys. – einam maudytis?
- Nenorėti, - šaltai atsakė Medžiotojas.
Bumblauskas susimąstė.
- Bridžita, nori aš tave nuprausiu? Nugarą nutrinsiu..rankas.., – degančiom akim ištarė žynys.
- Noriu, - nusišypsojo Bridžita pūsdama burokėlių raudonumo lūpas.
- Medžiotojas – šaudyti, - linksmai ištarė Medžiotojas.
Trijulė kurį laiką tylėjo.
Bumblauskui koją apžiojo trimetrinis ungurys ir ėmė traukti žynį į upelį. Žynys sutabalavo koją ir ungurys sukdamasis ore pakibo ant netoliese augančio ąžuolo šakos.