Oi,

ta vasara, vasarėlė, vasaružė... Takuciai in rašykų žolala užėlį. Kas paravės, kas tų žolalį prarecint susmylėtų? O paukštukai savo dainuojamų poezijų in galvų man kasdzien snapukais kalena, ausysna čiulbesys įmantriausias. Cik va, paišelio nenulaiko rankos po tų visų ravėjimų, užrašyc nei teksto, nei maliodijų nevalioju... Sėkmės pritrūko...