O žmonės , ar jums būna taip, kad skausmas graužia?
Viską, kas yra. Iki galų pirštų ir jūs mirštat?
Manyje tik tuštybė, niekybė vis gimsta.
Ji nerimsta. Aš nuklimsiu, bet norėdama neužmiršiu tavo žvilgsnio.
Jis kankina, nors atgaivina, ką seniai laikiau jau negyvą.
Ar tai sąžininga? Kai tavo akys stiklas. Tu negyvas, gal gali nužudyti mane?
Gal, kai sielą draskai ,aš laiminga!
Kai degu, kai skęstu, nerimstu- aš laiminga.
Nukankinta. Tegul sninga. Aš akla. Tik laiminga.