O žmonės , ar jums būna taip, kad skausmas graužia?
Viską, kas yra. Iki galų pirštų ir jūs mirštat?
Manyje tik tuštybė, niekybė vis gimsta.
Ji nerimsta. Aš nuklimsiu, bet norėdama neužmiršiu tavo žvilgsnio.
Jis kankina, nors atgaivina, ką seniai laikiau jau negyvą.
Ar tai sąžininga? Kai tavo akys stiklas. Tu negyvas, gal gali nužudyti mane?
Gal, kai sielą draskai ,aš laiminga!
Kai degu, kai skęstu, nerimstu- aš laiminga.
Nukankinta. Tegul sninga. Aš akla. Tik laiminga.

Kai kuriems žmonėms tu niekada nerūpėsi, nes esi nepakankamai gražus, nepakankamai turtingas, nepakankamai linksmas, nepakankamai geras. Taip jau yra. Tau kažko nepakanka, kad būtum kažkam svarbus. Man kažko nepakanka. Ar tai reiškia, kad visą gyvenimą niekam nerūpėsiu? Taip. Žmonėms nerūpi liūdni, negražūs, pavargę, nusivylę ir apsėsti. Man pačiai tokie nerūpi, kaip aš drįstu to reikalaut iš kitų...