Pasiklydau miške vidury dienos. Miškas labai didelis, saulė šviečia, o kur eiti, nežinau... Prisiminiau senas skautų taisykles, kaip rast miestą. Reikia eit į Šiaurę. Toje pusėje didžiulis skardis ir neįžengiama giria, kiek akys aprėpia, visur žaluma, žaluma... Pro šalį eina kažkokie žmonės. Prisijungiu prie jų - į Pietus.
Prieinam griuvėsius. Visi alkani, maisto nėra. Kas keisčiausia, pastebiu, kad visą laiką einam keliu. Sugalvojau paieškot maisto miške - uogų, grybų. Miške vietoje žolės auga snieguolės, žibutės ir dar kažkokios mėlynos gėlytės... Nusprendžiu iš snieguolių žiedų išvirt arbatos.
Arbata saldi.