- Tai... Užeik į svečius, pakalbėsim. - ji linkteli, o aš greitai nužingsniuoju namo. Kokio velnio pakviečiau?
Namuose spintelės tuščios, tamsu, visur bardakas, išmėtyti daiktai - nesitvarkiau jau kelias savaites. Ir gerai, dėl jos neverta stengtis.
Kažkas rakina mano buto duris. Girdžiu raktų barškėjimą, tarsi nerastų reikiamo. Bando vieną, kitą, trečią, bet durys nesujuda. Palinkstu paklausyti, lyg iš garso suprasčiau, kas už durų. Palinkstu arčiau, pirštų galais atsiremiu ir beveik jaučiu savo skruostu laiptinės vėsą. Raktai barška dar garsiau.
Barškėjimas nesiliovė net prabudus, kol neišjungiau žadintuvo.