Graži diena, paukščiukai čiulba. Mirė tėvo tėvas, tai su tėvu jį užkasinėjam medinėje dėžėje. Beriam kastuvais daug nesemdami, ant veido žemių nepilam. Sakau, labai daug nekasam, vistiek reikės paskui į kitą karstą dar įdėt.
Namai. Namų moterys ruošia vakarienę, lyg niekur nieko. Sakau, tėvai, o tu joms pasakei, kad senelis mirė? O jis sako, ne, o reikėjo? Aš susinervinu - kils panika, erzelis, vistiek sužinos, pasiges, o kai dar pamatys, kad patys užkasinėjom...