nieko nėra, ko besąlygiškai reikėtų

Vakar  buvau nusiteikęs taip bjauriai, kad nemaniau, kad galėčiau ateiti prie kompiuterio, bet šiandien lyg ir geriau. Ir su L.Seneka išėjau pasivaikščioti, bet užrašas atsirado prieš kelias dienas, kaip ir sekantis, kurį žadu įkelti rytoj. O šiandien ilgiau pasėdėsiu prie prozos. Kai nori daugiau apžioti, tai įstringa gerklėje kaip ir šis, regis, Nr. 24, bet gal reikia, nors nieko nėra, ko besąlygiškai reikėtų.
  Šį užrašą, beje, čia įkeliu, dar ir todėl, kad juo užversčiau ankstesnį. Jonas tėvą jau tikriausiai palaidojo. Taigi, te ilsisi ramybėje...