Nevanduo iš knygos "giliai paviršiuje"

laimingas savaip

mano vištos mane apleido
mano šunys mane paliko
nepažįstu aš savo veido
nežinau kiek naktų dar liko
paguldysiu į skrynią kūną
parašysiu linkėjimus gėjams
banalus esu po perkūnais
rafinuotai nesužiedėjęs
padarysiu abortą statulai
nusipirksiu mergiotę už kampo
mano laikas dar neatėjo
mano skolos dar nesubrendo


-----------------------------------


o šios mano kuklios eilutės
dedikuotos poetui Nevanduo ir
jo žnonai Aurelijai

#
mes liūdim su lietum
kurs tave nokino
nevanduo nedruska nešunys
patsai sušiktas likimas...

užkalė mintis nebūtin
įkalinto staugimą
nevanduo nedruska nešunys
patsai sušiktas likimas...

vartus atkėlė nelaiku
nemoku rašyt pakiliai- kauksiu
nevanduo nedruska nešunys
patsai sušiktas likimas...