Neskęsk

Besileidžianti naktis,
Žvaigždės danguje…
Tu pabeldei į duris,
Kai buvau viena.

Garsiai atėjai per tylą,
Sujaukei jausmus,
Tuos kurie staiga prabyla,
Jų, jau nebebus.

Aš jaučiau, kaip liūdna
Žemėj būt viena,
Eit per baimės liūną,
Ten surast tave.

Suradau aš tave,
Grimstantį žemyn...
Pamatei tu mane,
Tad iškilk aukštyn...

Tau ištiesiu ranką,
Ašara riedės,
Kad per tokį vargą,
Laimę teks turėt.

Traukt tavęs nemoku,
Lipk iš ten greičiau,
Buvo ten visokių,
Tik tave mačiau.

Skęsta netgi saulė,
Jūroj vakare,
Aš visam pasaulį
Myliu tik tave!