Nes tobulybė - tai daugiau už viską

Pagaliau oficialiai pavasaris. Jau čia pat ir mano gimtadienis, net nepastebėjau kaip jis prisiartino. Bet nieko ypatingo, atšvęsiu paprastai, simboliškai kaip ir visada. Man svarbu tik tiek, kad kas nors nuoširdžiai pasveikintų, daugiau nieko man nereikia.

Klausau Godspeed You! Black Emperor "Mladic". Čia eksperimentinė grupė, senas mano atradimas. Ši muzika tinka tik tokiems šizofrenikams kaip aš.

Skauda pilvą. Bet ne skrandį. Šiaip man dažniau skauda skrandį. Taip pat dažnai skauda galvą, kažkur prie smilkinių. Kai paintensyvėja kaulų augimas, skauda ir juos. Bet šį skausmą lengviau ištverti nei skrandžio... Kai užeina, tai jau užeina. Bet nieko nepadarysi, skausmas gyvenime - normalus reiškinys.

Man neduoda ramybės kiti dalykai, bet apie juos galiu papasakoti tik vienoje vietoje - savo asmeniniame dienoraštyje, knygelėje. Nes ten niekas neskaito, ten rašau tik slapčiausius dalykus. Galiu pasakyti, rašau daug nesąmonių. O trumpai tariant, nieko neatskleidžiant tik pasakau, kad taptų lengviau, jog ilgiuosi vieno (ir ne tik) žmogaus... Jaučiasi jo trūkumas, nors jis visada arti manęs buvo tik per internetą. Jis toli nuo manęs ir mes niekada vienas kito nepamatysime. Tik vieno dalyko nesuprantu: kodėl aš taip ilgiuosi žmogaus, kurio nemačiau ir beveik nepažįstu? Kas man yra? Dar tokio jausmo niekam niekada nejutau. Čia kažkokia mistika. Bet nieko keisto, nes mano gyvenime nuo gimimo vyksta keisti dalykai, kuriuos sunku paaiškinti.

Mano praeitis, senoji aš... Viskas toli nuo šiandieninės situacijos. Bet aš dar nuo visko nepabėgau. Kai kurie skauduliai dar dabar išlenda į paviršių. Kai kurios situacijos, nutinkančios, primena praeitį, kurią norėjau visiems laikams palaidoti giliai savo širdyje. Kaip toje HIM dainoje, tik ten ne apie tai. HIM dainos visos apie meilę.

Štai, baigė skambėti mano mėgstama keistoji muzika. Reikia įsijungti Chris Isaak. Seniai jo klausiau, tiesą sakant, per mažai. Albumas "Mr Lucky" (2009). Pradžioje pasitinka nuostabus, primenantis Elvį, balsas... Ir skamba mano ausyse nuostabi instrumentinė kompozicija. Tai kaip rojus, bet iki tobulybės trūksta daugiau nei visko. Nes tobulybė - tai daugiau už viską.

Tiesa, juk svarbiausias dalykas, kurį tai jau būtinai reikės atšvęsti - tai artėjantis naujas, po tokios ilgos pertraukos HIM albumas. HIM - tai mano mėgstamiausia gotikinio/alternatyviojo roko grupė. Dar jų stilių vadina meilės metalu. Jų albumas išeis balandžio 29 d. Jau vieną dainą girdėjau maždaug... Ir ji primena tą jų aukso amžių (2000 m.), bet tas laikas nesugrįš... Tiesą sakant, po "Sreamworks: Love In Theory and Practice" jau nebesitikėjau nieko geresnio sulaukt. Nes tas albumas vienas prasčiausių jų istorijoje ir aš labai liūdėjau. Bet dabar viskas bus nuostabu, aš jais visada tikėjau, nuo pat pradžios, kai supratau, kad amžiams įsimylėjau HIM. Ir ne dėl to, kad Ville Valo (vokalistas) labai gražus. Svarbiausia, jis ne tik gražus, jis daugiau nei tik paprastas, eilinis kažkokios roko grupelės atlikėjas. Jis be galo turtingas savo vidinėmis savybėmis žmogus. Jo muzika ypatinga dėl savo jausmingos energetikos, kuri paliečia kiekvieno klausytojo širdį. Žinoma, jei tik tas žmogus įsileidžia tą muziką į savo širdį. O aš visiškai jai atsidaviau.
Galiu apie tai daug kalbėti, nes tai man daug reiškia. Bet pasakysiu tik tiek: HIM mano maistas, mano narkotikas, mano gyvenimo ramstis, mano įkvėpėjas, mano skatintojas ir gydytojas. Man ši grupė iki gyvenimo galo liks širdyje, kad ir kas nutiktų.