Mėgstu diskusijas, bet tik tada, kai būnu jose pranašesnė :D

It's time to diary!

Ką galiu pasakyti... Vėl tingiu rašyti ilgą dienoraštį, nes miegojau vėl mažai, nes vėl ėjau vėlai miegoti, nes vėl nenorėjau eiti anksčiau miegoti, nes vėl nesugebėjau to padaryti.

Truputi degina nosies švervę, bet šiandien ne taip šalta buvo, kaip vakar. Dabar net jau ir saulė Kaune šviečia. Mano veido oda sausa kaip kempinė, nepadeda jokie kremai man...

Aš negaliu patikėti tokiu paradoksu, kad kai mažiau miegi, nuotaika būna geresnė, nei miegojus ilgiau, ir galvoti taip pat geriau sekasi. Pvz., šiandien galvojau, kad bus šakės mokykloje, bet sekėsi tiesiog puikiai, o nuotaika nenusileido net rusų kalbos mokytojai uždavus daug sunkių darbų.

Tai va...

Pokšt ir nutrūko styga!
Bet ne pasaulio pabaiga.

Šiaip aš rašau ilgus dienoraščius, bet dabar trūksta jėgų.

Norėčiau, kad kompiuterio zvimbimas ir uždarytos kambario durys neprileistų tų baisių garsų iš pirmo aukšto prie mano ausies. Reikia užsidėti ausines. Bet be sklindančios muzikos jos - niekas.

reikia ką nors sukurti. Jau seniai nekūriau. Bet nėra įkvėpimo. Aplinkui tik daugybė baisenybių, nuo kurių aš bėgu ir tik bėgu... nenoriu taikstytis su blogąją gyvenimo puse, noriu gyventi tik laimėje, bet kad ją gauti reikia daug ištverti. ir sulaukti tam tikro laiko.

Dabar man iš nosies snargliai kesinasi ištrūkti, aš per nosį nusibraukiu atgalia ranka. Susigraudinau dėl vėžiu sergančių žmonių. šis reikalas ir gyvūnų skriaudimas yra mano jautriausia vieta.

Mėgstu tingėti, tiesiog sėdėti vienoje vietoje kelias valandas iš eilės nesikeliant iš vietos. Geriausia betingint yra muzikos klausymas. Ryte dar kažkaip sugebėjau ateiti į kūno kultūros pamoką, bet žaidėm tinklinį (ir vėl), man tai nepatinka. Aš laukiu, kada bus galima palakstyti lauke...

Nekenčiu dabartinių madų. Noriu gyventi 60's ar 70's...

"Ooo, tu keista... " dainuoja Marc'as Bolan'as. Tiesa, Marcai, aš tokia.

Ech... Vėl miego trūkumas. Antradienį negalėjau eiti laiku miegot, nes buvo futbolas, o po jo dar ir Jackass filmas, kurio tiesiog negalėjau nepažiūrėti ir nepažvengti iš tų žiaurių Bamo Margeros nesąmonių. Trečiadienį vėl futbolas. O šiandien trūksta jėgų geriau pasimokyti chemiją, net padaryti vieno namų darbų pratimo nesugebu... Rytoj ryte galiu pabandyti atrasti sumauto laiko.

Laiko, laiko... Jo vienintelio trūksta. Laiko miegui, laiko tobulėjimui. Bet kiek galima skųstis?

Va, dabar klausau Marco Bolano. Negaliu juo atsižavėti. Nuostabi charizma, unikalus balsas, dainavimo stilius, muzika iš viso pakelia iki dangaus. Be galo turtingas žmogus savo vidinėmis savybėmis buvo... Gaila, kad toks toks jaunas mirė. Dabar jis būtų tęsęs savo karjerą ir pasiekęs dar daugiau...

Pagaliau oficialiai pavasaris. Jau čia pat ir mano gimtadienis, net nepastebėjau kaip jis prisiartino. Bet nieko ypatingo, atšvęsiu paprastai, simboliškai kaip ir visada. Man svarbu tik tiek, kad kas nors nuoširdžiai pasveikintų, daugiau nieko man nereikia.

Klausau Godspeed You! Black Emperor "Mladic". Čia eksperimentinė grupė, senas mano atradimas. Ši muzika tinka tik tokiems šizofrenikams kaip aš.

Skauda pilvą. Bet ne skrandį. Šiaip man dažniau skauda skrandį. Taip pat dažnai skauda galvą, kažkur prie smilkinių. Kai paintensyvėja kaulų augimas, skauda ir juos. Bet šį skausmą lengviau ištverti nei skrandžio... Kai užeina, tai jau užeina. Bet nieko nepadarysi, skausmas gyvenime - normalus reiškinys.

Man neduoda ramybės kiti dalykai, bet apie juos galiu papasakoti tik vienoje vietoje - savo asmeniniame dienoraštyje, knygelėje. Nes ten niekas neskaito, ten rašau tik slapčiausius dalykus. Galiu pasakyti, rašau daug nesąmonių. O trumpai tariant, nieko neatskleidžiant tik pasakau, kad taptų lengviau, jog ilgiuosi vieno (ir ne tik) žmogaus... Jaučiasi jo trūkumas, nors jis visada arti manęs buvo tik per internetą. Jis toli nuo manęs ir mes niekada vienas kito nepamatysime. Tik vieno dalyko nesuprantu: kodėl aš taip ilgiuosi žmogaus, kurio nemačiau ir beveik nepažįstu? Kas man yra? Dar tokio jausmo niekam niekada nejutau. Čia kažkokia mistika. Bet nieko keisto, nes mano gyvenime nuo gimimo vyksta keisti dalykai, kuriuos sunku paaiškinti.

Mano praeitis, senoji aš... Viskas toli nuo šiandieninės situacijos. Bet aš dar nuo visko nepabėgau. Kai kurie skauduliai dar dabar išlenda į paviršių. Kai kurios situacijos, nutinkančios, primena praeitį, kurią norėjau visiems laikams palaidoti giliai savo širdyje. Kaip toje HIM dainoje, tik ten ne apie tai. HIM dainos visos apie meilę.

Štai, baigė skambėti mano mėgstama keistoji muzika. Reikia įsijungti Chris Isaak. Seniai jo klausiau, tiesą sakant, per mažai. Albumas "Mr Lucky" (2009). Pradžioje pasitinka nuostabus, primenantis Elvį, balsas... Ir skamba mano ausyse nuostabi instrumentinė kompozicija. Tai kaip rojus, bet iki tobulybės trūksta daugiau nei visko. Nes tobulybė - tai daugiau už viską.

Tiesa, juk svarbiausias dalykas, kurį tai jau būtinai reikės atšvęsti - tai artėjantis naujas, po tokios ilgos pertraukos HIM albumas. HIM - tai mano mėgstamiausia gotikinio/alternatyviojo roko grupė. Dar jų stilių vadina meilės metalu. Jų albumas išeis balandžio 29 d. Jau vieną dainą girdėjau maždaug... Ir ji primena tą jų aukso amžių (2000 m.), bet tas laikas nesugrįš... Tiesą sakant, po "Sreamworks: Love In Theory and Practice" jau nebesitikėjau nieko geresnio sulaukt. Nes tas albumas vienas prasčiausių jų istorijoje ir aš labai liūdėjau. Bet dabar viskas bus nuostabu, aš jais visada tikėjau, nuo pat pradžios, kai supratau, kad amžiams įsimylėjau HIM. Ir ne dėl to, kad Ville Valo (vokalistas) labai gražus. Svarbiausia, jis ne tik gražus, jis daugiau nei tik paprastas, eilinis kažkokios roko grupelės atlikėjas. Jis be galo turtingas savo vidinėmis savybėmis žmogus. Jo muzika ypatinga dėl savo jausmingos energetikos, kuri paliečia kiekvieno klausytojo širdį. Žinoma, jei tik tas žmogus įsileidžia tą muziką į savo širdį. O aš visiškai jai atsidaviau.
Galiu apie tai daug kalbėti, nes tai man daug reiškia. Bet pasakysiu tik tiek: HIM mano maistas, mano narkotikas, mano gyvenimo ramstis, mano įkvėpėjas, mano skatintojas ir gydytojas. Man ši grupė iki gyvenimo galo liks širdyje, kad ir kas nutiktų.

Sunki savaitė ši, ypač šita savaitės diena. Visai laisvo laiko nebelieka. Visokie mokykliniai projektai užspaust baigia. Bet juk baigsis kada nors šitas nesąmonių maratonas ir bus galima atsipūsti.

Nežinau, kaip čia laiko dar atradau padaryti dienoraščio įrašą.

Gerai, dingstu ruoštis rytojaus dienai...

Pastebėjau seną žinutę savo el. pašte, kvietimą dalyvauti konkurse, kuriam tada neturėjau laiko. Prisiminiau, jog čia geras puslapis. Prisiregistravau čia prieš metus ir užmigau, tik dabar pabudau iš sąstingio. Galbūt dabar būsiu aktyvesnė. Bet nieko negaliu pažadėti, aš nemėgstu žadėti, nes retai vykdau.

Pastaruoju metu turiu ką veikti. Didžiausią dienos laiko dalį užima mokymasis. Einu DAR TIK į 8 klasę, bet krūviai pas mus pakankamai dideli, arba aš nežinau, ką tai reiškia. Iš tikro, kartais darau net daugiau nei reikia, bet užtai rezultatai ryškiai atrodo geresni. Man tai eina į naudą, nepaisant to, kad mažėja laisvalaikio valandos.
Būrelių vis dar nelankau. Jei atvirai, niekada tokio nelankiau. Bet per gimtadienį man nupirkt gitarą žada, ir tada turėsiu eiti į gitaros pamokas. Mane nupurto malonūs susijaudinimo šiurpuliukai, kai pagalvoju, kaip aš laikau SAVO gitarą rankose ir liečiu jos stygas, o išgaunamas garsas paklūsta mano norams...

Be galo dievinu muziką. Tai mano gyvenimo ramstis. Jos dėka iš manęs susiformavo, ar bent jau pradėjo formuotis tokia įdomi (galbūt, gerąja prasme) asmenybė. Vieninteliai muzikos žanrai, kurių netoleruoju yra elektronika ir popsas. Juose nėra meno, arba būna, bet retais atvejais. Be to, atlikėjai dažniausiai siekia tik pasipelnyti, naudoja fonogramą ir pan. Tiesiog negaliu suprasti, kaip galima taip šaipytis iš meno. Tiesa, aš negimiau būdama protinga, kai buvau mažesnė nesupratau muzikos vertės, ir labai mėgau popsą. Bet tai praeitis, daugiau to nebebus. Dabar kiek jo girdžiu, tai tik per radiją...
Mano mėgstamiausi žanrai yra rokas, metalas. Atsimenu, kaip sakiau visiem iš eilės, kad pirmoje vietoje man yra metalas, dėl "kietumo", nors tada net nelabai gaudžiausi kas čia per muzika iš tikrųjų yra. Dabar jau tapau daug protingesnė ir sugebu skirti beveik visus stilius. Kai kuriuos dar reikia pasimokyti atpažinti. Tų stilių egzistuoja daugybė. Dar jaučiu didelę trauką eksperimentiniam rokui. Bet pačiame tope yra progresyvus rokas, gotikinis rokas, post hardcore... Vieno išskirti tiesiog negalėčiau. Na, o metalo srityje myliu heavy metal, doom metal...

Gal šiandienai užteks, negaliu visos informacijos susakyti pirmame dienoraštyje. Paskui bus informacijos perteklius, kaip būna per daug mokantis :D
"Kai nori mokėti viską, galiausiai išeina taip, kad nebemoki nieko"