Nemėgstu odžių. Gediminas Astrauskas, 1961, Vilnius

Paveldėjimas

Jei siūbuojanti klevo šaka
Kambarin šešėlį išties,-
Man atrodo - tėvo ranka
Prisiliečia prie mano peties.

Jei pro langą gelmėn sutemos
Aš pakeliu žvilgsnį nakčia,
Man atrodo - akys mamos
Nepailsdamos žiūri į čia.

Jie gyvenime tiesą rast,
Kiek mokėjo - stengėsi tiek.
Man jie liepė daugiau suprast,
Man jie liepė daugiau pasiekt.

Jeigu jų ir nebus gyvų -
Jie vis tiek man gyvent padės.
Aš žinau - palaima tėvų
Visą amžių mane lydės.

(psl. 32-33)