Nelaimė archeologo Džono šeimoje.

Kanados archeologų ekspedicija gėrė jau antra savaitė. Stepė, kurioje kasinėjo mokslininkai, vasara išdžiūdavo kaip paklodė vėjyje.
Baigėsi duona, kapai ir radiniai. Ekspedicijos vadovas gavęs žinią, kad jo dvi žmonos pabėgo iš Ontario provincijos  į didmiestį ir paliko jo namuose daug neplautų lėkščių ir puodelių, sėdėjo prie nežinomo kurgano ir verkė.
Žlugo jo teorija, kad lietuvių gentis kilo iš šokančių ir dainuojančių Sarmatų. Kurgane, kur šveicarų istorikų duomenimis turėjo būti palaidotos visos Nova Vilnia šiukšlės, kurias surinko po bado ir šokių šventės darbštūs bedarbiai, tiesiog nebuvo pastebėtos. Jokių šiukšlių: nei sąskaitų už reklamą, nei lozungų likučių, nei perduotų kyšių ir kitų „ išplautų“ pinigų. Jokių sąrašų. Kaip jis įrodys, kad lietuvių gentis, gavusi pelno iš šventės viską susidėjo į kišenes ir patraukė link jūros? Ko jis tada daužė šveicarų mokslininko plikę?
Šveicaras įrodinėjo, kad lietuvių gentis – tai Indijoje gyvenusi labai graži šeima, kuri labai greitai dauginosi, todėl Indijos valdžia apdėjo šeimą labai dideliais mokesčiais už kiekvieną lietuvį. Versli šeima sugebėjo išsimokėti mokesčius, todėl Indijos kultūra suklestėjo. Oho, kiek pinigų buvo sumokėta. Iki šiol maharadžos auksiniais batais vaikštinėja. Būtų ir dar labiau klestėjusi Indija, bet atsikėlusi vieną rytą lietuvių šeimos galva tarė: pabudote? Tai kelkitės..einam. užteks čia mokesčius mokėti. Parodysiu jums laisvę. Gyvensim be mokesčių. Gyvensim ir dauginsimės. Ir bus sarmata tiems, kas paniekins laisvę. Šeima pritarė ir išėjo iš Indijos.
Už tokią teoriją šveicaras gavo per plikę tris kartus, o teisme sakė: keturis.
Reikėjo kanadiečiui rasti lietuvių popierius ir viskas būtų paneigta. Šis kurganas buvo paskutinė dvigubo Kanados našlio viltis.
Viltis jau dvi savaites buvo žlugusi.
Mokslininkas sėdėjo prie kurgano apimtas nevilties ir sapnavo.
Jis aiškiai savo akimis matė kaip Siparis šoka valsą su Nova Vilnia valdytoja. O čia dabar kas? Maceina riestais batais raitosi klumpakojo ritmuose? Pirmasis klumpakojis? Reikia užfiksuoti. Kelinti metai prieš mūsų erą? Ką fiksuoti: Siparį ar Maceiną? Sunki mokslininko dalia Kanadoje ir už jos ribų. Reikia paklausti Sipario: kurie metai?
Kanadietis sapne mato savo rankas, kuriomis nori pagauti Siparį už peties. O čia dabar kas? Siparis žiūri į mokslininką ir jo rankose ..varpelis. Skamba varpelis: dilin, dilin.
Mokslininkas pabunda nuo varpelio garso. Skamba jo mobilus telefonas: dilin ,dilin.
- Alio, - atsiliepia kanadietis.
- Džonai – tu esi nuostabus, - kalbėjo jo antroji žmona Pamela.
- Taip aš nuostabus, - nusišypsojo Džonas.
- Bet aš – nuostabesnė. Ar ne?
- Taip. Tu nuostabesnė, mano mažoji Pamela.
- Tave palieku. Radau už tave nuostabesnį žmogų – jis artistas, kultūristas. Jis puikus pašnekovas. Elegantiškas vyras. Jis lietuvis. Jis Siparis. Atvyko į Kanadą filmuotis „bajevyke“. Laukiu tavo pritarimo akiniuotas šūdžiau.
- Palik mane ramybėje. Durnė.
Numetęs ragelį Kanados mokslininkas ataskaitoje parašė:
„ Rasti strėlių antgaliai (3) bei auksiniai papuošalai( vestuvinis žiedas(1), pirktas Ontario provincijos parduotuvėje „Aukso smiltelė“ ( 700 dolerių), grandinėlė (45cm), auksinis šaulio medalionas ( velnias žino kur pirktas. Ką aš turiu žinoti, kur Siparis perka auksą??) tapo nenuginčijamais įrodymais, kad lietuvių gentis atskilo nuo Sarmatų ir patraukė link jūros, dėka šeimyninio ginčo tarp rimtų vyrų ir nesterilizuoto Sipario. Įvykusio konflikto daiktinius įrodymus pristatysiu sugrįžęs į Kanadą.“
Pabaigęs ataskaitą Džonas išėjo ieškoti seno kanadietiško viskio.
Gal jis ir perrašys savo ataskaitą, bet jo šeimos tragedija lėmė, kad Kanados mokslininkai iškėlė specifinę lietuvių tautos atsiradimo teoriją.