Grybavau. Šį kartą kartu su redaktoriumi. Taigi, reikėtų sakyti – grybavome. Pasišnekėta taip pat nemažai ir netgi, sakyčiau, neprastai. Darosi smagu atsimenat, bet kaip tai užrašyti, tik dievai težino, kad nebūtų, pasak Tuba Mirum "daiktas savyje" – nepažinus "par excellence", kaip tai atsitikę su mano rašiniu „Išvakarėse nebūto.“ Negi bandysiu? Knieti gi, oi kaip knieti, kad netgi, regis, savo jausena savaip išgyvenu išvakarių nebūto įtaigojimą ir suprantu, jog tai irgi verta dėmesio, kad nebūtų palikta savyje..
Išties, negi bandysiu?


Pranas
