nakties kaleidoskopas

pradėti linksta rankos
          abejonės
prarasti laiką kruviną
          tie žmonės
apjungdami vertes jie suveda į nieką
žolės
     tai viduje visam sėdėjimui išlieka
radus kryptį
     šilumą už viską
          lyginti
žinojimu teisybės negerbiant tikrų
gyventi verčiančių dienų su rytmečiais
žalių vidaus naikinimui rimtu saiku
rengtų vilčių
     brangaus jutimo sūkury
laisvesniu akimirkos medžiu pravedus
mintį gena tai
     kas linki mūs kely
didesnio vėjo pučiančio
          išvien ratu
poetinių vaizdų kaleidoskopo
          sukant jį
eilėm gretų
     sudvasintų figūrų
miškui tylint po rudens harmonijos sparnu
užgoždami kiekvieną sub-esybę
tik simboliai karšti plevena
          be šviesų