misija

...kažkada jis pasakė, kad turi problemų su sveikata. Nebuvau to žmogučio mačiusi, gulėjau lovoje, stebėjau lubas. Ir kažkaip instinktyviai iš kažkur aplankė mintys lyg vizijos, su geru pliūpsniu energijos, kuris lyg iškrova pasklido po visa kūną, įkaitino delnus ir nurausvino veidą. Net nebandžiau nustebti, nors tai buvo visai netikėta.
Nurašiau tai šeštam pojūčiui ir įsirašiau į pasąmonę, kažkaip automatiškai gavosi.
O turinys buvo toks, kad galiu jam padėti. Lyg tai būtų mano misija, padėti žmogui, kurio nemačiau. Su kuriuo man buvo lengva bendrauti.
Galima gydyti ir tai ne kas kita kaip prisilietimo stebuklas. Taigi turiu leidimą, bet prie žmogučio prieiti negaliu. O noras padėti yra labai didelis. Tačiau jis man nepasiekiamas, kol kas nepasiekiamas. Įdomu, jei šia misija įvykdysiu, ar gausiu kitą ?
Negaliu pasakyti, kaip tai daroma, nes manęs nesupras... taigi apgraibomis žingsniuoju, link tikslo ir be galo tikiuosi stebuklo.
Kaip maža mergaitė prilipusi prie stiklo, ir užburta liūties ir žaibų, dievinu tuos išlydžius ir juos lydinti griausmą.