Vieną vakarą nerūpestingą,
Kai, berniukų apsupta, juokausi
Ir kalbėsi: "Man visi patinkat,
Ir kiekvienas jūsų man brangiausias",
Pamatysi vieną ir sustosi -
Gal jisai nė žodžio tau nepasakys,
O paeisi ir pačius rinktuosius
Žodelius kalbėsi apie jo akis;
Tą nerūpestingą vakarą pakeis
Naktys ilgos, vienišos... Parpuolus
Melsies, ir žingsniuosi, ir liūdėsi;
Ir pajuodusiais nuo verksmo paakiais
Rytą, prieš nuvirsdama į guolį,
Abejingau saulėn pažiūrėsi.
Vytautas M.