Mažas apsirikimas

Paskubėjau vakar užkasti vasarą, o ji ėmė šiandien ir vėl išdygo kaip kokia bulvė, ir dar kaip išdygo - kad driokstelėjo šilumos (gal įsižeidė ant manęs), kad turėjau visą dieną pratupėti kaip kokia varlė Ilgio ežere prie Druskininkų, kitaip būčiau iškepęs.
Tik dėl gandrų vakar neapsirikau - tie tai išmovė, užsimaukšlinę išeigines raudonas kojines, pasifrakavo dar biškį, žodžiu, nutarė gerai pasilinksminti kur šilta, kur nėra surūgusių lietuvių ir kur gerą muziką pagroja, kad kojos pačios kilnojasi. Čia tur būt jie Afriką turi galvoje.
O vasara tai gerai, kad dar pasiliko, debesys pro saulę niekaip nepajėgė prasibrauti, žmogeliai vėl į apnuogintus kūnus akimis įsisiurbė, lyg dar mažai būtų prisižiūrėję. Na, ir gerai, te atsižiūri, nes už savaitės kitos viskas bus po kailiais storiausiais pakavota.
Daugiau tokių apsirikimų.