gipsisPo didingos, kelių šimtų tūkstančių sugulusių legijonų Everesto dydžio žmonių Skeletų piramidės , skirto 20 amžiaus metomorfozei, skubėjo 21 amžiaus valdomos demokratijos naujos aukos. Žygiavo nauji legijonai iš nusiaubtos Ičcherijos,Grozno, išdidžios tautos Gruzijos. Skubėjo Beslano vaikai, aukos iš Budionovsko,iš Maskvos teatro Nord Ost ir iš Pamaskvio susprogdintų namų legijonai ,lipo per raudonas Kremliaus sienas, lipo aukštyn į padangę ir gulėsi prie bendrų savo brolių ir seserų ir sustingdavo. Nakties šaltukas išbalino vsą įspūdingą piramidę baltu šerkšnu. Tik blizga kaip didžiulė nematyta Naujametinė eglė. Apšviesta mėnesėnos. Klaipėdos Jūrininkų Ramovėje „Krantas“ kongreso dalyviai stebėjo visa tai ne per dideli ekraną, o per visą Rmovės skliautą, visą panoramą. Širdies ritmas buvo toks galingas, kad Kongreso dalyviams pradėjo barškėti dantys, maestro Menulis –Kristoforas tik mojoja plačiais mostais, net sušilo. Pasikabino kelnes ant Ožiaragio smailaus rago ir toliu darbojasi,o Gintaro, Sauliaus ir viso Pasaulio orkestrai paklūsta tik vienam dirigentui, tik vienam, Kristoforui. Geležėlė tik stebi Žemės gaublį ir viską mato,kaip darniai viskas sustygota. Pasaulio sostinės tik blygsi.
Plačiai atsdarė durys ir salę įvažiavo didelis vežimėlis, prikrautas Barysto duonos gardžių riekių. Tai gero Geležėlio draugo jūrininko laivo mechaniko Don Pedro dovana kongreso garbiems svečiams.Pribrendo reikalas,kad neiškristų dantys reikia kramtyti ir geriausiai tam tinka juoda duonelė. Orkestrai ,bugnai, muša ritmą, o tu,mielasis sau ramus,klausaisi, gaudai vaizdus ir kramtai.Kai kas sugalvojo eiti aplink stalą 50 ratų. Apeina 50 kartų,o riekės negali praryti ir viskas. Netikit? Pabandykit,niekas nesigaus. Gaunasi labai taupiai.Krizės metu, labai gera išeitis Geležėlė žvilgtelėjo tolyn į kampą. Kas gi ten sėdi kaip Dominykas,susimętęs į kuprelę? Sėdi ,kramto ir rašo, o du gaideliai su viščiukais po stalu kapstosi, trupinius lesinėja. Pasirodo Giedrius ant delno rašo, o orkestras jau groja nauja, dar neparašytą jo viltingą Rekvijem 21 amžiui.Kol kas be pavadinimo,bet jis jau žino, kad tai bus įspudingas kūrinys. Ekrane psirodė tolstanti sustingusi skeletų ir kaukolių piramidė. Žygis baigėsi.
Darnus perėjimai su bugnų šepetėliais ir ant pakylos aukštyn, pro prasivėrusį Ramovės skliautą , į žvaigždes nuskambėjo plačiai Jaunojo Luko ir Maestro Virgilijaus nuostabus Himnas Laikui.Laiko nieks nesustabdys ir neatsuksi atgal. Nuskambėjo plačiai ir galingai visam Psauliui.Visi girdėjo ir matė,nes tai buvo pasaulinė trancliacija.Jei kas nematė tai parodysim. Rokio kamera sukasi. „ Nočnoj dozor „ gera kamera. Geležėlė nestovėjo kaip Napaleonas susiėmęs rankas ant krūtinės. Jis su visais kramtė duonos rėkę ir viską stebėjo. Jis dirbo. Dirbo jis ir dirbo visi jo draugai benražygiai.
Netikėtai pasigirdo greitų žirgų šuoliavimai. Greitai artėjo per Teatro aikštę ir sužvengė žirgai prieš Ramovę. Keturi raiteliai pastatė žirgus piestu, nuleisti žirgai tik pasagomis skelia žiežirbas.Kad tik nepadegtų. Raiteliai nušoko nuo žirgų ir plačiais žingsniais be jokių ceremonijų įėjo pro atsidariusęs duris.
Geležėlio žvilgsnis turėjo atremti keturių žavingų butybių aštrius ryžtingus žvilgsnius. Tai buvo keturios, svarbiausios Lietuvoje Damos. Jos buvo apsirengusios chaki spalvos karių žygio uniformomis.Apdulkėjusios,veidai išpašyti,kaip kokiems Rembams iš Vjetnamo džiunglių.Vyriausioji pagal rangą , buvo jauna graži blondinė,persijuosusi juodą diržą. Ji ryžtingais žinksniais priėjo prie Geležėlės, nusijėmė kaip Šveiko kepurę ir pasisveikino. Pabučiavo į abu skruostus ir tyliai pasakė: Sveika Mamyte, Sveikas Tėveli, tai aš, Dalytė.o ten mano bendražygiai Irutė ir Rasytė. Dalyvavome naktiniame žygyje su šarvotais motorizotais ir oro desantiniais daliniais ,ten toli ir dūrė pržtu kur buvo. Žinoki Mamytė- Tėveli mums pavyko. Grįžom visi sveiki ,gal kiek pavargę. Apie ketvirtają damą paminįjo tik tiek kiek reikęjo. Kad tai artsakaingas asmuo už subalannsuotą biudžetą. Kol kas vardo neminėjo. Geležėlė damas pasodino prie kapitono Juozapo, o pats nuėjo prie komisaro Pasagėlės, Analitiko, bocmano Krauzerio, Motinėlės,Škacelės ir Princesės. Skubiai reikėjo spręsti svarbų reikalą.Kaip aprengti atvykusias svarbiausias Lietuvos valstybės Damas.Pagalvok Analitimke, bocmane,komisare. Juk tai trys generolai. Vyrai generolai tai aišku,o kaip trys generolai žavios damos.Štai kur klausimas.Mastyk KrauzeriMastyk Analitike ir tu Pasagėlė mastyk, aš irgi pamastysiu.
|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
2009-11-25 01:01
Blogas komentaras Rodyti?
2011-01-07 10:43
Lemtingas mūšis. Ant Rubežiaus.(1) Ryto Aušra prasiskleidė kaip Lotoso žiedas, pranašavo kaitrią 2010 birželio 25 dieną. Šešiolika karžygių smėlėta pakrantę sparčiai artėjo prie Klaipėdos miesto. Netikėtai žirgai kažko pasibaidė, pakilo piestu ir - neišvietos.Pradėjo žvengti, prunkšti, karpyti ausimis ir- neišvietos, tik Bocmano Krauzerio asiliukas Antanez, nekreipė dėmesio ir nustragsėjo pirmyn. Jis pristragsėjo per penkasdešimt mtrų nuo besmaivančios minios, pamatė, kad prieš jį kažkas atruopoja panašus į krabą. Šis sutverimas ropinėja kairėn, dešinėn, per visą smėlietą papludimį, vis sustodamas, pakrapšto smėlį lyg ką jieškotų, gal gintarus, oooo... gal minų? Geriau įsižiūrėjęs bocmanas Krauzeris pamatė žmogaus galvą ir pažino. Jis buvo matęs per LNK šou laidą „dvi minutės laimės“ šposininką Kira, iš Etijopijos. Dabar jis buvo tikrai panašus į krabą. Galvą iškišęs tarp kelių ir ropinėja po paplūdimį tikrindmas ar saugu bus praeiti linguojančiai, džiūgaujančiai miniai. Bocmanas Krauzeris dėl viso pikto išsitraukė‚ „Mauzerį“, atlaužė ir iškėlė aukštyn. Raiteliams pagaliau pavyko suvaldytus žirgus, bet teko panardinti iki kaklo į jūrą ir plaukte, išilgai pakrantės įveikti likusius kelis šimtų metrų atstumą iki priemesčio kolektyvinių klaipėdėčių sodų.Iš sodų pusės pasirodė tikrieji kaltininkai, kurie pabaidė žirgus. Juos pasitiko bocmanas Krauzeris su iškeltų, atlaužtų „Mauzeriu“. Tamsiaodžių indiškos, afrikietiškos, na ir arabiškų bruožų atvykę svečiai, lydimi šeimininkų-sodininkų,šokdami neįprastą ritmą, kilnojo kojas į šonus dainavo:-Tišku-tešku-tašku, prisivalgėm saldžių braškių, Čin-Čin-Čingis- Chan, tišku- teškų- tašku apstaškę braškėm. Šoko kraipydamėsi ir valgo braškias. Chan-chan, Čingis Chan. Pagaliau raitėliai su atvėsintais žirgai išlipo ant smėlėto kranto. Žirgai pasipurtė, raitėliai vos išsilaikė balnuose. Jie sunerimo, kaip dabar reikės suvaldyti tokia įsisiatėjusią minią? Pasirodo nereikėjo jų tramdyti, jie apsupo ratu karžygius, iškėlė rankas ir muša ritmą - Rous...Rous ... –paršą pjaus. Pasirodo tai buvo afroamerikėčiai žinoma grupė BONM. Susikabine rankomis, ir sinchroniškai kilnodami kelius kairėn, dešinėn fiksavo ritmą pagal disko stiliu. Fiksavo ir skandavo :-Chan-chan, Kapi-tan,.Rous...rous –paršą pjaus.Geležėlė žvilgtelėjo į kapitoną Juozapą ir sako:-Tai Tau kapitone skanduoja. Jie Tave pasirinko savo Chanu. Jau ruošiasi ir paršelius pakepti .Kaip dabar darysi? Teks plaukti už devynių jūrų ,už vandenynų. Kapitonas pasikrapštė už ausies ir tarė:- Kap reks, tap ir bus šturmane, bet tik po Jūros šventės, o dabar rek atlikti vieną darbelį ,užlaušt rankas Korupcijai. Teks pasmeigti tą paršą. Tada važiuosim šturmane, gal susitiksim su Asama. Kap saka, Šturmane? –Kaip įsakysi Kapitone, atsakė šturmanas. -O kaip su tuo paršeliu? Kaip jį suvalgis. Juk dauguma čia Islamo išpažinėjai? Kapitonas numojo ranka ir tyliai pasakė:-Už Lietuvos valstybės sąskaitą suvalgys ne tk Islamo bet ir Krikščionių,ir Jehovo išpažinėjai ir visi Marmonai ir Burbonai. Pradėsim nuo vėdarų ir kuo gausiau kręsnų paspirgint. Šypelėjo kapitonas Juozapas, pakėlė ranką ir tarė:-į Teatro aikštę Žemaite, Aukštaite, Suvalka ir Dzūka, į aikštę visa Lietuva,-šuolias. Svečiai nudžiugo išgirdę Kapitono Juozapo teigiamą atsakymą, grįžo į Klaipėdos miesto centrą, Montės gatve pagal ritmą Tišku –tešku-tašku, prisivalgę gardžių braškių su priedainiu Chan-chan-Kapi-tan. Kai kurie krypavo, linko ir kvępėjo apyniais. Juos patiesindavo atvykę keturiasdešimt totorių apsauginiai. Po valandėlės juos pasitiko jungtinis būgnininkų, styginių, pučiamųjų orkestras ir jungtinis Lietuvos didžiosios Kunigaikštystės choras su naujai sukurtu Giedriaus Kuprelio herojinių kūrinių „Žalgiris-600“ Maestrai Kristoforas, Saulius ir Gintaras dirigodami braukė rankomis per kaktas srūvantį prakaitą. Lietuva ir Europa kamavo tropinis karštis, kai kur su žaibais ir perkūnijom. Virš Klaipėdos ir Baltijos buvo gėdras dangus. Tūkstančiai užskridusu Sakalų pakilo aukštai virš miesto ir raižė dangaus skliautą fiksodami Lietuvos istoriją nuo Mindaugo karūnavimo, Vytauto Žalgirio kovose iki Dariaus ir Girėno skrydžio per Atlantą ir žuvusių pokario Partizanų ir neramiomis Sausio trylktos dienomis. Niekas nebuvo pamirštas ir visa tai stebėjo tūkstančiai akių, aidint herojiniam Giedriaus Kuprelio kūriniui „Žalgiris-600“ Sakalai nardė aukštai danguje, primindami visam Pasauliui,kad jie niekur nepradingo ir primena, kad vienintelis kelias išlikti yra Meilės ir Garbingo gyvenimo kelio pasirinkimas, tik šis kelias išsaugos mūsų Žemės planetą ateinančioms kartoms. Blogas komentaras Rodyti?
2011-01-07 10:13
Dipsis. Lemtingas mūšis. "Ant Rubęžiaus".(2) Rojs-Rojs- kiaulia pjaus. Kas per ritmas skambėjo ankstyvą vasaros rytą pasitikus kapitoną Juozapą, šturmaną Geležėlę-Antonijų ir jų benražygius? Tai žnojo ir suprato tik jie, kapitonas ir šturmanas. Jie šyptelėjo, suprato, kad brangus, Lietuvoje per dvidešimt metų išaugntas paršelis jau atvyko prie Pietinės perkelos ir yra plukdomas į Smiltinę,prie Švyturio. Kelias buvo ilgas ir varginantis. Paršelis, tiksliau jau ne paršelis, o įspūdinga kiaulė vardu Mice Ice Kilbasa pavarde Korupce, buvo išauginta specialios paskirties Lukiškio izoliatoriaus tvartelyje, globojama Lietvos Teisingumo ir, kad ji skradžiai, neapsiverčia liežuvis, Liretuvos Seimo pozicijos ir apozicijos. Generalinio Štabo slaptame pasitarime buvo vienbalsiai nuspręsta, ilgiau kiaulaitės penėti nebegalima. Pats laikas smeigti ant jiešmo, pakepti ir Žalgio-600 metinėms pateikti ant stalo Lietuvos žmonėms ir atvykusiems garbiems svečiams. Kiaulė buvo tikrai įspudingo, triejų Afrikos dramblių dydžio. Ją lydėjo apsaugos kuopa, specialus dalinys iš Praveniškių šešto pulko vadovaujami vado Ruslano Kadžijevo. Jie ėjo atstatę „martyras“ užtaisytom juoką sukelenčiais dujiniais užtaisais. Priekyje, koloną vedė grupelė lygtinai nuteistų aukšto rango pareigūnų, iki pusės apsinuoginę su trumpais grandinėm plakė sau nugaras, pečius ir meldėsi:-Aš nekaltas, Aš nekaltas-Aplinka kalta. Visų priekyje ėjo grandinio Berūgščio būgnininkai ir mušo ritmą. Pagal ritmą kelionė netokia varginanti. Teko keliauti naktimis, nes alinanti Saulė tirpdė lašinius. Dėl viso pikto, lydėjo viena gaisrininkų cisterna užpildyta šaltų vandeniu, retkarčiais gaisrininkai apšlakstydavo Micę-Kilbasę, o ji tik kriuksi iš pasitekinimo:-Kriu-Kriu,Kriu-Kriu.Ir žvalgosi į pievas. Taip Didžiaja Lietuvos magistrale Vilnius-Klaipėda žaliaja veja ji atkeliavo iki Pietinės perkelos, buvo pakrauta ant kelto. Kaip tik tada, kai skambėjo ritmas pagal „disko“ stiliu atliekamas BONM:- Rojs-Rojs. Kiaulia pjaus. Rojs-rojs-kiaulią pjaus.Įspūdinga kiaulė Mice Ice Kalbase jau išsitėsė Smiltinės papludimyje netoli aukšto Švyturio, kuris žaibavo ir skleidė garsinius signalus:-Atkeliavo Ice Mice Kilbasa, Ice Mice Kilbasa. Šiuos signalus suprato tik Kapitonas Juozapas ir šturmanas Geležėlė-Antonijus. Jie buvo ramūs, viskas vyksta pagal planą. Perkėloje koloną pasitiko Jungtinis Senjorų choras. Jie buvo gerai nusiteikę. Kai kiaulė buvo pakrautą į keltą jie išsiėmė dantū protezus, kad nepasimestų ir uždainavo Kiaulaitės palydovams, tuo atsidėkodami už rūpestį:-Pabučiuok, pabučiuok, pabučiuok tu mane, bučinių neskaičiuok jų visvien negana. Smagiai padainavo, apkabino ir...pasibučiavo. Ant kelto Mice Ice Kilbase tik kriuksi:-Kriu-Kriu. Ryto Saulė apšvietė Klaipėdos miestą visu grąžumu. Teatro aikštėje, išklause ispūdingą Giedriaus Kuprelio herojinią simfoniją Žalgiriui-600, gyventojai ir svečiai atsipalaidavo, šiltai bendravo. Pakvipo Švyturio Smetoniška gira ir Pasaulyje pagarsėjusiu alumi „Ekstra“. Pakvipo rūkytais unguriais, karšiais. Sodininkai buvo pasirūpinę, atrideno dešimtimis kubiliukų šviežių agurkų su medumi, taip pat šviežiai raugintų agurkų, vaika ,kaip triušiukai griaužia morkas. Visi tik šypsosi, ploja per pečius ir džiaugiasi:-Kaip gęra, čia pas jus, Lietuvoje, Charašo, och, kak chorošo. Iš tikro,visiems buvo gera. Visi buvo kaip viena didelė šeima. Visi tikėjimai susijungė į vieną tikėjimą, lydima nuoširdaus pasitikėjimo ir meile vienas kitam. Tiesiog, visi šį rytą buvo laimingi, nes mylėjo Gyvenimą, vieni kitus ir Pasaulį. Blogas komentaras Rodyti?
2011-01-07 09:05
Dipsis. Lemtingas mūšis. „Prie Rubežiaus“.(3) Šturmanas Geležėlė pasitarė su Kapitionu Juozapu. Pokalbis buvo tylus, trumpas ir konkretus:- Ša-ša-ša-ša,ta-ta-ta-ta. Kaip sakai Kapitone? –Pritariu Šturmane. Galim pradėti.Paruoški komandą šturmane. Geležėlė išsikvietė Komisarą Pasagėlę, Analitiką, bocmaną Krauzerį ir tarė:-Mano broliai, štai ten, žiūrėkyt, prie Jūrų muziejiejus burelis jaunųjų Lietuvos Jūrų skautų su gerbiamu profesoriumi Ričadų Kazlauskų, matot? Vykit pas jį, kolegialiai su juo praveskit Skautams ir grupei specialiųjų agentų iš „kurmiukų“kopos trumpą seminarą vienintėle temą:“Genetika, evoliciją ir mutavims gyviems organizmams“, na-ir dar apieš šį bei tą. Vykit tuoj pat, aš atvyksu po valandėlės, kai grupė bus pilnai sukomplektuota, –Klausau, vade-atsakė Komisaras Pasagėlė ir išvyko prie prieplaukos kur buvo prišvartuotas jo žinioje ęsantis operatyvinis kateris „Perkūnas“ Lietuvos gyventojai, ir klaipėdėčiai šiltai bendravo su atvykusiais svečiais, pramogavo, vaikai griaužė morkas ir leido aitvarus, nardė su būrlentėm, kai kurie buvo tampomi aitvarų ,kiti vandens motociklais, lenktyniavo žirgais smėlieta pakrate. Žemaičiai įsigudrino, arkliukus- žemaitukus paleido pasiganyti pievelėję, bričkom nuėmė jienas ir su iškeltom burėm važinėją po miesto gatves, vežioja svečius iš taško A į tašką B. Taškas A tai pagrindinis, Švyturio alaus gamykla ir Barai,o taškas B tai pušinėlio pavėsis. Šturmanas Geležėlė taip pat trumpam prisėdo pievelėje, ąžuolų pavėsyje. Atsivertė kišeninį kompiuterį patikrinti paskutinius pranešimus iš Lietuvos ir Pasaulio. Atsivertęs spųstelėjo klavišą, pima žinia iš Voketijos Techno muzikos festivalio, nuostabu, vyksta jis Meilės vardu,-bet kas dabar atsitiko, kad galėjo įvykti tokia siaubinga tragedija? Neįtikėtina. Minia trypė žmones.Kaip gaila,kad taip įvyko. Vėl naujieną, užgiuvo jaunuosius skautus iš Čekijos, kurie vyko čia, į Klaipėdą, štai, padegė šieno vežimą žaibas, o važnyčiutojas mirtinai nutrenktas elektros iškrovos. Taip, tai nelaims. Gamtos išdaigos sunkiai prognazojamos, bet kas tai, kai prie Panevežio aplinkelyje, magistralėse, Lietuvos keliuose, ežeruoise, upėse, gaisruose, žūsta žmonės. Kas tai? Mažamečiai vaikai piktų dėdžių ir tetų , mamų dėl šokolado plytelės tampomi už plaukų tėškiami į sienas, šoka per langus iš kažkelinto aukšto? Tai blogos naujienos. Geležėlė rimtai susijaudino, nejaugi visiškai beprasmiškai praėjo du metai, nejaugi viskas veltuj? Geležėlei suspaudė širdį, gomuryje kažkas sustingo ir užstrigo. Atsigėrė šaltinio vandens, pagaliau-nurijo, toliau žvelgė į ekraną. Štai,gera naujiena.Jungtinėse Valstijose sulaikyti dešimt ir dar du Moskovijos šnipai. Geležėlė šyptelėjo, jis suprato kad tai naktinio reido sunaikintų pagrindinių žvalgybinių smegenų didelės Volgos upės krantų uolose, kurių vardu pavadintas Žigulinis alus, Kaukazo aukštikalnėse Čečenijoje,Pietų Asetijoje ir Abchazijoje sunaikintų šnipinėjimo cenrų rezultatas. Šaunai pasidarbavo tą naktį „bomžu“oro desantiniai ir konteinerinių tankų daliniai. Po pasaulį pasklidę Moskovijos šnipai atkirsti nuo cenrų prarado orentaiją. Apsisuko galvos ir pamiršo apie bet koki atsargumą. Vieni užsibaliavojo, kiti apsivogė, bet svarbiausia juos išdavė girgždantys batai. Nuo Dzeržinskio laikų girgždantys chromo batai,tai-fasonas, tai ženklas, tai kieto vyruko ženklas, Visur, ar giliausio ežero dugne, ar už naikintuvo vairuolazdžių, ar už triračio paspirtuko Krymo Baikeriu parade. Svarbu kieto vaikino įvaizdis. Jie vienas kita surasdavo pagal batų girgždėsį, tik pasaulis šito nežinojo. Dabar jau žino. Labai gerai. Dar viena gera naujiena. Pasklidę po pasaulį komisaro Pasagėlės slaptieji agentai „kurmiukai“ pagarsino visam Pasauliui apie tikrą padėtį Afganistano kare, koks jis yra niekingas beprasmiškas ir be perspektyvos. Anksčiau ar vėliau tai turės suprasti visos kariaujančios pusės. Todėl Geležėlė tikrai žino, kad pamatys platinamą vaizdo klipą kur Asamą merkią jam akį ir mosuoja ranka su pakeltų arbūzo skilte. Šitos naujienos yra geros. Turėkim vilties tikrai būs gerų naujienų. Geležėlė žvilgtelėjo į pėvelėje besiganančius arkliukus-žemaitukus. Neužilgo, po mėnesio, Lietuvos Kunigaikščio Vytauto karūnavimo dieną, jie šuoliuos iš Trakų iki Juodosios jūros. Juos, gal būt, pasitiks, dabar esantys kelyje iš Borodino lauko kunigaikščiai Kestutis, Algirdas ir Vytautas. Geležėlė užvertė kompiuterį, atsistojo, išskleidė rankas ir įkvėpė gaivų ryto jūra kvepentį vėją,- Kaip gera,-Lietuva.Kaip gera būti Lietuvoje, kai jauti tautos gyvybingumą, paramą ir pasitikėjimą. Nuostabu,- ir su ta pačia mintim jis pamatė, kad sukdama ratus, žemėdama skrenda nuostbaus baltumo paukštis .Taip, tai buvo ištikima jo paukštė, Baltoji Gulbė. Ji nusileido pievutėje, krypuodama priėjo prie Geležėlės, ilgu kaklu apjuosė jo liemenį, stipriai apkabino sparnais ir prisiglaudė. Geležėlė stovėjo nuleidęs galvą o Šventė toliau tęsėsi.Laimingi žmonės nekreipė dėmesio, nes jie visi mylėjo ir viska suprato. Jie -viską suprato. ) |
  |
©
2001-2025 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |