Orkestras sugrojo lėtą tango Geležėlė su bendražygiais atrėme abiem rankomis po smakru mąsto.Kaip turėtų atroditi generolas, žavi dama?Pasikrapšto ausį, viršūgalvį smilkinį.Maestro Mėnulis –Kristoforas staiga pasuko iškėlęs abi ranka, Sauliaus ir Gintaro rkestrai pagavo Štrauso greitą polką“Medžioklėje“ Tik trak,trak,trak pabaigoje pykšt. Tą pačia akimirką bocmanas Krauzeris išsitraukė mauzeri,irrrr- pykšt,tai ir buvo pykšt polkos pabaigoje. Bocmano šūvis į grindis jį užkėlė ant stalo. Visas įraudęs, nusiėmė nuo galvos purpuro spalvos baltom aguonom pabarstytą surištą keturiais mazgeliais nosinaitę ir plačiai išsišiepė: Vade, Šturmane Antonijau turiu. - Ka tu turi bocmane?- paklausė Geležlė. Krauzeris pakėlė abi rankas ir kraiposi. – Batus turiu, klausykis: -Raudoni kaip ugnis bateliai, o kur gi tu skubi panelė.Dama-generolas su raudonais batais. Per sprindi aukščiau kelių.Šonose plati, auksinė,sidabrinė, gali būti ir merchijoro, bronzinė sagtis.Karšta vasara ar dykumoje raudonos kojinės. Geriau medvilninės. Tai pagal rangą ar pareigas.– Gerai bocmane Krauzeri. Kaip mundierius? Paklausė Geležėlė. – Jos suknelė žydra-dangus. Tęsė bocmanas.-Kostiumėlis sijonukas mini-maksi. Nežinau vade,nežinau. Leiskim šį reikalą spręsti dizinėriams. Praškevičiui, Statkevičiui,Pagrebnojui,pagaliau „Baltosios gulbės“vaistines, 6 iškyliems dizaineriams.- Gerai bocmane.Gerai. O kaip su galvaos apdaru, bocmane-.Klausykis vade,įdėmiai klausykis. –Geltona spalva-tai Saulė,žalia tai laukų spalva,raudona spalva tai kraujas,kartu tai Lietuva. Skribelaitės vade. Tokios piratiškos– Bocmane Krauzeri,tu tikras aukselis, bet gal ne piratiškos skribelaitės. Gal pilotės?-Klausyk bocmane Krauzeri,tu užmiršk tos laikus kai siaubei Gotlando salas, Danijos karalystę, Norvegijos fiordus. Tai užmiršk. Šiandiena 21 amžius. Lietuvos tūkstentmetis. Bet vis viena tu šaunus mielas bocmane Krauzeri.Tvirtinu. Tvirtinu ir Geležėlė pora kartų papūtė anspaudą ,aukštai iškėlė dešinę ranką ir plojo per protokolą ,kurį jam pakišo Analitikas. Tik, GAPK ir yra. Pasivėdino kvepenčiu lapu ir įsegė į aplankalą.
Kur buvę,kur nebuvę jau prisistatė visi Lietuvos dizainėriai,visi tik plaukia trindmi rankas, plačiai šypsosi. Tik tampo kriaučiaus metrą. Prięjo prie Motinėlės,Princesės ir amazonės Škacel ir nusivedė į tarnybines patalpas, į vaikų burelių, nedidėlę siūvyklėlę.
Tuo laiku , atšuoliavusios keturios žavingos damos sėdėjo už stalo prie kapitono Juozapo ir tyliai kalbėjosi: -Taigis,sako kapitonas. -Ja,ja, matote, gerai,kokios išlaidos:- atsakė, kiekviena atskirai.Ketvirtoji buvo financistė Ingrida. Pasistatė skaičiavimo mašinėlę „Feleks“ gerą mechaninė. Nepasitiki elektronika,įvairūs virusai,parazitai. Suka pirmyn,tau,tau. Suka atgal,man,man,man. Neapgausi. Taip jie ir dūsavo kas penkias minutes. Damos užkando ,atsigėrė giros ir sako: Kapitone, gal keliausim jau.Labai ačiū jums. – Per daug šnekat, Jūsų ekselencija ;atsakė kapitonas Juozapas. Sėdėkit ir geriau tylėkit.Taigi.
Grakščiais, kaip stirnaičių žingsneliais įkaukšėjo žavi ramovės tvarkytoja Jozapota ir dar žavęsnė administratorė Malvina. Jos įnešė žalvarinį bliūdą su skaidriu jūros vandeniu ir indą su linų aliejumi. Pastatė prie stalelio ant grindų. Kapitonas Juozapas lietai atsistojo ir priėjo prie damų. _ Jsų Ekselencijos leiskit Jums nuplauti kojas ir įštepti aliejumi. Damos labai nustebo atsistojo. Kapitono žvilgsnis kaip jietis žvelgė į jų akis. Jos nuleido akis ir davė sutikimą. Kapitonas Juozapas lietai labai atsargiai ir švelniai numazgojo trys poras kojų ir ištepė jas linų aliejumi. Netrukus, apsirengusios lituviškais tautiniais rūbais įėjo vaidilutės. Jos ant austų pagalvėlių nešė naujai pasiūtus gražius generolų rūbus pilotes ir raudonus batus, su sagtimis ir su pentinais. Dalytei teko pagalvėlė su geltonai auksine pilote, Irutei žalia pilotė o Rasytei purpuro spalvos pilotė. Trumpam lietuvaitės jas palydėjo persirengti. Neužilgo suskambo fanfaros ir trys žavios damos su naujom generolų uniformom išėjo pilname gražume. Kapitonas Juozapas jas pasikvietė arčiau, užlipo ant ažolinio suolo ir išsitraukė Jungtinės karalystęs Karalienės dovanota špaga. Kiekvienai atskirai uždėjo špagą ant peties ir iškilmingai pasakė: -Suteikiu Jums, Jūsų Ekselencija Riterio titulus. Tarnaukit Lietuvai garbingai,teisingai, išdidžiai. Telydi Jus Meilė, Garbė ir Teisingumas.Tesaugo Jus, Lietuva ir pasaulį Dievas.
. Netikėtai kapitonas labai susijaudino ir nusičiaudėjo į alkūnę. Pridėjo alkūnę ir laiko. Geležėlė suprato, kad kaž kas negerai. Išsitraukė išdirbto avino tabokinės maišeli ir priėjo prie kapitono. Šis nusisuko ir į ją kažką sukratė. Geležėlė stipriai užrišo ir užanspaudavo su kapitono Juzapo antspaudu. Priėjo prie žavios financistės Ingridos ir atidavė jai. Tai bus papildyti yžda.Laikykit kartu su blokadiniu fondu. Aukso kainos vis dar kyla Londono biržos akcijone parduosit labai aukšta kaina. Tai ne uncija aukso. Tai yra nacionalinė vertybė kurius kaina yra astronomiškai begalinė. Jis tikrai išves mūsų Lietuvą iš krizės ir ne tik, viusą Europos sąjungą. Aš jau perskambinavau naujam išrinktam Europos sąjungos vadovui. Jis yra garbingos Ulen Špigelio giminės palikonis. Tai yra patikrinta. Šiame kongrese dalivauja jo tikras pusbrolis. Fon Ulenšpigel.Žiūrėkit,va ten, aukščiau, šypsosi ir linguoja galva. Štai pakėlė ranką,sveikinasi. Miela Ingrida ,Jus ir ekselencijas generolus lydės ant Asiliuko – Antonez mano patikimas jūrų vilkas bocmanas Krauzeris Jis dar turęs aplankyti Kaune mano viueną agenta Erika- Euridika. Ji jau trim kanalais doda ženklus ir doda ne bet ką o SOS.SOS,SOS. O tai reiškia „Gelbėkit mano siela“.Išgelbėjom Krepšininko Einikio sielą,dabar laksto kaip briedis viename Lietuvos klube.Šaunolis. Tikras lietuvis.Išgelbėsim ir žavios daininykės Erikės-Euridikės sielą.
2011-01-08 10:38
Mielas,Sūnau.Šie sapnai teisėtai priklauso Tau ir jie turi būti ten kur priklauso,Tavo paslapčių skrynioje, o ne šiukšlių konteineryje. Tesaugo Tave Dievas.
2011-01-08 10:26
Dipsis Stebuklinga naktis. (1)
Svečių laivai buvo gražiai priplukdyti arčiau krantinės. Jų buvo tiek daug, kad teko inkaruoti septiniom eilėm. Bocmanas Krauzeris pirštu lengvai pabraukė kairę akį ir spustelėjo akies oboliuką. Akis apsivertė antra puse ir iššoko nedidelis teleskopinis lęšis kuris artino septynis kartus, o jei reikia ir daugiau, reikia tik pasukinėti ir sufokusoti. Fokus-pokus ir sufokusavo, priartino vieną laivą. Tai buvo matomai flagminis fregatas. Nuo Kapitono tiltelio rankomis mosikavo žmogus su tiurbanu.Gerai įsižiūrėjęs ocmanas Krauzeris prisiminė,kad jis jį yra kažkur matęs. Sukaupė atmintį, prisiminė, juk tai Sinbadas. Tiek metų praėjo, kai buvo susitikęs Neapolyje tavernoje „Žydrasis koralas“. Krauzeris netyčia, jo bocmaną Kyri-Chari buvo išskraidinęs per sieną ir atidarė tavernos langines. Tavernoje pasidarė šviesiau .Komandoras Sinbadas nieko nepasikeitė, toks ir liko klajūnas, tik sukaupė patyrimą ir suvienijo tokį galingą laivyną. Išgirdęs būgnų gaudėsį Šiaurės platumuose, surado miestą prie Baltijos jūros ir atplūkdė savo laivyną su Šventa msiją. Šis miestas pasirodo buvo Klaipėda. Kapitonas, dabar jau komandoras Sinbadas, ranku mostais parodė, kad jis turi likti laive budėti. Bocmanas Krauzeris išsitraukė smuiką iš „kojos“ futliaro ir nusiuntė kapitonui Sinbadui Paganinio Neapalėtišką Tarantelą. Šiaip jis nelabai mokėjo groti, bet Paganini atligdavo beveik virtuoziškai, nes smuikas turėjo tik vieną styga. Kadangi krantinėje bocmanas buvo vienas, visi svečiai buvo nuvingiave su „Lambada“ į miesto gatves, niekas nepastebėjo kaip asiliukas Antanez lyžtelėjo Krauzerio skruostą ant kurio buvo sustingusi skaidri ašara. Pagaliau bocmanas susitvardė, nusiėmė nuo galvos piratiškai keturiais mazgiukais surištą taškuotą purpurinę skepetaitę, nusišluostė akis, užšoko ant asiliuko ir ristele nustraksėjo į ramovę „Krantas.“ Ten jo laukė Šturmanas Geležėlė-Antonijus, kapitonas Juozapas, Analitikas, Komisaras Pasgėlė su savo partneriu Rokiu, Škacelė, Viščiukų Princesė, Motinėlė, Pukė,ir trys Generolės ekselencija Dalytė, Rasytė ir Irutė. Prie jų prisijungė Vyriausia Lietuvos yždininkė Ingrida ir iš Akademijos Valdovė. Įvyko trumpas pasitarimas. Motinėlė ir Pukė nesutiko su sprendimu tuj pat vykti atlikti viną svarbią nakties misiją. Prieštarauja ir viskas. Matomai pavargo. Geležėlė neprieštaravo, pasilikit, bet jas globoti pasiliksi tu, Dipsis.- Ka? Man pasilikti? Gerai Šturmane pasilieku, vyksim į Beržų giraitę, dabar pats laikas pasirūpinti Motinėlei beržinėm rykštėm. Praeitų metų rykštės susidėvėjo Borodino lauke, o be jų Motinėlė nerimsta, štai kodėl negali vykti kartu. Geležėlė viską suprato, numojo ranka:-Gerai, pasiliekat, mes grįšim paryčiais, saulei tekant ir įbruko Dipsiui į rankas du titnago akmenukus, jei prireiks įskelti kibirkštį į akis, atsiginti nuo dviejų sąmokslininkių. Geležėlė suprato, kad Dipsiui bus nelengva likus su dviem Amazonėm, oj nelengva. Jei kas, tai atsigins kibirkštimi.
Smėlėta jūros pakrante ant eiklių žirgų link Palangos šuoliavo dvylika raiteliu. Vienas buvo išskirtinai greitas. Tai buvo bocmanas Krauzeris ant miklaus asiliuko. Buvo jau vakaras, pati ilgiausią vasaros diena, Šv. Jono išvakarės. Išvykstant nuo ramovės „Krantas“ Bocmanas Krauzeris atlaužė mauzerį, iškėlė virš galvos ir nuaidėjo įspūdinga salvė. Virš miesto pakibo keturiasdešimt devynios spalvingos raketos. Buketas sudarė įspudingą Paparčio žiedą. Mieste pasigirdo ovacijos ir įspudingas gaudimas labai panašus kaip Pietų Afrikos centrineme stadione per Pasaulio futbolo čempionato finalines rungtynes Matomai tai trimitavo drambliukas atvykęs su kruiziniu laivu iš Afrikos Dramblio Kaulo kranto valstybė. Trimitavimo fone girdėjosi aistringi Šakiros ritmai.“Oli-ali-ali-aaa,Oli-ali-ali-aaa. Virš miesto švytintis Paparčio žiedas turėtų kyboti iki vidurnakčio,iki vidurnakčio tai tikrai.
2011-01-08 10:25
Dipsis. Stebuklinga naktis (2)
Raitėlai kaip vėsulas prašuoliavo pro Gyrulius, Karklę ir artėjo prie Palangos. Giruliuose ir Karklėje jaunimas užsikūre laužus šokinėjo per jį, suko ratelius, net nespėjo susigaudyti kas čia buvo. Praskrido kažkokie šešėliai ir dingo Palangos kriptimi. Ant drėgno smėlio matėsi žirgų paliktų pasagų įspaudai. Tikrai negalėjo būti Vaiduokliai, girdėjosi ir kanopų dundesys ir anspaudai liko.Kažkas nuostabaus. Pasvarstė,p asvarstė,s usiskaičiavo, buvo visi, niekas nepradingo.Nebesuko galvos, iki vidurnakčio pasuks ratelius, o ten reikės Paparčio žiedo jieškoti, vainikėlius su liepsnelėm nuleisti jūroje. Toliau jaunimas linksminosi, bet akylesni pastebėjo, kad Klaipėdos pusėje danguje švietė buketas spalvingų žiburielių. Jiems tokio šviesulio niekada neteko matyti. Matomai šią naktį bus dar ne vienas stebuklingas reiškinys. Tikrai, po kelių akimirku vrš jūros dešimties, penkiolikos metrų aukštyje, netoli kranto, Palangos kriptimi praskrido Baltoji Gulbė, o aukštai danguje artėjant prie Palangos iš Lietuvos rytų pusės suko ratus paukščiai. Tai nebuvo varnos, nes girdėjosi skardus erelių klyksmai. Jų buvo daug ir sukdami ratus artėjo link Palangos.
Raiteliai sparčiai artėjo prie Plangoje tūkstantmečius skaičiuojanti Birutės kalno. Bocmanas Krauzeris paspaudė kulnu asiliuko Antanez šoną ir kaip koks lenktynininkas skubantis į finišą aplenkė šuoliuojančius raitelius ir pirmas užšuoliavo kalno šlaitu kylančiais laiptais į kalno viršūnę. Kalno viršūnėje kurenosi laužas prie jo sėdėjo senas Vaidila su kanklėm, kankliavo ir sodriu balsu dainavo:
Paklausykit Jūs lietuviai čia kuopan suėję,
Aš jums dainą padainuosiu,ką ęsu girdėjęs
Apie praeitį garbingą mus brangios Tėvynės
Ši daina lyg paukštis veržias iš mano krūtinės.
Lietuva gimta šalele ji darbais garsėjo
Narsūs vyrai ją pašlovint ir apgint mokėjo.
Bocmanas tyliai nulipo nuo asiliko ir rankos mostų sulailė savo bendražygius prašydamas tylos ir išklausyti seno Vaidilos, ką jis nori pasakyti.
Palangoj ant marių kranto rymo kalnas aukštas,
Ten Birutės buvo namas pušimis apsiaustas.
Ten Kęstutis vaidilutę pirma kart pamatė
Ir širdingai ją pamilęs rūmus jai pastatė.
Gražiąją Birutę vedė, buvo ji laiminga
Vytautą ji užaugino karžygį garbingą.
Raiteliai labai atydžiai klausėsi Vaidilos kankliavimo ir sklindančius dainos žodžius iš jo išraiškingų lūpų.
Skambėkite mano kanklės, širdį nuraminkit
Mūsų protevių gadynę dainoje atminkit,
O daina paukščiu lai skrenda per laukus gimtosius
Ir pašlovina garbingai tuos laikus žiluosius.
Mano pirštai surambėję dar stygas užgauna
Lai dainos garsai pasiekia širdį seno,jauno.
Kanklės nutilo, Vaidila atsistojo visu ūgiu ir nužvelgė rateliu stovinčius raitelius. Jis ištiesį abi rankas, priėjo prie kiekvino, apkabino ir pasisveikino:- Sveiki Lietuvos karžygiai. Senai laukiau jus mano vaikai. Labai senai. Žinojau,kad jūs atvyksit čia 2010 metų birželio 24.Lietuvos valstybės ir Žalgirio mūšio 600 metų jubiliejaus išvakarėse. Sveikinu jus Lietuvos Kariai.Virš Birutės kalno praskrido Baltoji gulbė ir nutūpė netoliese į Baltijos jūros bangas. Tolliau girdėjosi žuvėdrų klykmas, o virš Birutės kalno ėmė sukti ratus viltingai klygdami Lietuvos Sakalai. Kalno papėdėje pasigirdo triejų atšuoliojančių žirgų kanopu stūksęnimas. Trys žirgai sustojo kalno papėdėje. Nuo jų lengvai iš balnų nušoko trys siluetai. Raiteliai tyliai kalbėjosi. Jie kažko lūkuriavo. Je lūkuriavo sutarto ženklo nuo Birutės kalno viršūnės.
2011-01-08 10:21
Dipsis. Stebuklinga naktis.-3
Trys paslaptingi raiteliai atvyko iš Sostinės Vilniaus. Jų kelias drėkėsi per visą Lietuvą, aplankant miestus ir miestelius, teko bendrauti su daugelio miestų, miestelių, kaimų ir vienkemių gyventojais. Nuotaikos buvo labai įvairios ir prieštaringos. Geriau susipažinus su gyventojų nuotaikomis jie turėjo susidarę tikrą padėtį Lietuvoje. Ji buvo nedžiūginanti, bet ne beviltiška. Jie suprato, kad dabar labai daug priklausys nuo jų ryžtingo apsisprendimo. Kaip padaryti, kad Tauta pajustų ir patikėtų procesams kuriuos ryšis vygdyti Lietuvos valstybės labui. Jie tikėjo savo jiegomis, bet reikėjo kažko daugiau, kad patikėtų Lietuvos žmonės. Butent tai suprato Baltosios Gulbės kapitonas Juozapas ir šturmanas Geležėlė-Antonijus. Todėl jie ryžosi labai drąsiam ekspermentui. Tiksliau, ne ekspermentui, bet pradėto žygio pratęsimui. Sustoti nevalia, reikia daryti viską iki galo, tiksliai ir patikimai. Suklysti nevalia. Kol kas vyksta pagal planą, liko tik užbaigi, uždėti „karūną“. Parko gludumoje pasigirdo apoko ūbavimas. Ūūūūūū, Ūūūūūūūū. Prie parko tvnkinių pasigirdo išgąsdintas povų klyksmas. Kyyyyrkt, kyyyrkt. Nuo Birutės kalno atsakė panašus į apuoko kraupus garsas uūūūū, ūūūūūū ūūūū. Tris krtus. Tai atsilėpė Vaidila. Prie triejų raitelių iš parko gilumos lengva ristele prijojo dar vienas raitelis, mikliai nušoko nuo žirgo ir priėjo prie atvykusiu triejų, atidavį vienas kitam pagarbą, pasisveikino.
Ant Birutės kalno Vaidila iškėlė aukštai uždegtą fakelą ir plačiais mostais davė ženklą. Nuo Šventos ugnies aukuro pusės kalno papėdėje pasirodė aštonios jaunos Vaidilutės apsirengusios tautiškais rūbais, žemaičių,aukštaičių ,dzūkų ir suvalkiečių. Jos rankose nešė vainiką supinta iš lauko ir pievų gėlių. Jos ėjo lėtai ir iškilmingai. Priėjo prie keturių raitelių, nusilenkė ir rankos mostu parodė, kad kiltų paskui ja slaiptais į kalną. Vaidilutės kalno viršūnėje priėjo prie stovinčių ratu aplink laužą atvykusių nakties keleivių ir pristatė atvykusius svečius. Vaidila priėjo prie kiekvieno uždėjo rankas ant pečių, paplojo, gerokai papurtė ir tarė:- Sveikinu jus atvykus į pasitarimą, broliai. Susirinkusi šią įstabią naktį Lietuvos Vyriausioji Tarybą suteiks įgaliojimus vygdyti Šv. Misiją Lietuvos Labui ir prisieksit Tautai. Jūs ,kaip kadaise broliai Grimai negailėdami jiegų būsit įgalioti garbingai vygdysit savo pareigas, kiekvienas pagal savo paskirtį ir išvesit Lietuvą iš iš beprotybės, kuri sukaustė Lietuvos žmonių samonę ir laužo likimus. Prisiimat didelią atsakomybę ir tam gausit įgaliojimus veikti garbingai, pasiaukojančiai Lietuvos Valstybės ir jos piliečių labui. Tam kad Jūsų misija būtų atlikta sėkmingai, atliksim apeigas kuriuos jus įkvėps įstorineii misijai ir neleis nuklysti nuo teisingo kelio. Jūs nuo šiol būsit ne tik Kariai bet ir..... /Bocmanas Krauzeris rankose laikė dubenėlį su skaidriu tirpalu. Valdovė iš jo pasėmė šlakelį tirpalo ir priglaudė kiekvienam prie lūpų atsigerti. Dubenėlyje sūraus skonio tirpalas buvo dalis per dvidešimt metų, drugelių surinktos Lietuvos žmonių ašaros. Valdovė, kelas akimirkas žvelgė kiekvienam į akis,priglaudė kiekvieną prie krūtinės ir...pabučiavo. Komisaras Pasagėlė iš dėžutės ištraukė kalvio iš Saulės miesto Marijaus nukaltas geležines pasagėles prisegė kiekvienam prie krūtinės. Kapitonas Juozapas ir šturmanas Geležėlė-Antonijus išsitraukė špagas uždėjo kiekvienam ant peties tarė:-Dariau, Žymantai, Gediminai, Vizgirdai suteikiam Jums Riterių titulus. Tarnaukit Lietuvai garbingai ir ištikimai, būkit drąsus, nepalenkiami priimant teisingus sprendimus ir Tauta Jus įrašys auksinėm raidėm į garbingą Tūkstantmečio Istoriją.Lai išgirsta tai Aukščiausiasis ir saugo Jus, mūsų brolai. Ratu susirinke pradėjo ploti katučiais. Nusišypsojo vienas kitam noširdžia šypsena ir pasveikino naujai iššventintus į Riterius Karžygius. Tai nebuvo kokie teliukai, o tikri viską girdintis ir matantis valingi,Žemaitiškai tikslą siekiantiys Dariaus ir Girėno, Gedimino ir Vytauto ainiai.
)
|
|
|