Marsas

Nekreipdamas dėmesio į kritišką katės įvertinimą Mažasis Princas nulėkė prie kaimynų namo ir ilgai nesvarstęs, ar ne per ankstus metas, pabeldė garsiai tris kartus. Iškart išgirdo piktą misis Prakčer balsą ir tik tada pagalvojo, kad amerikiečiai greičiausiai dar miega, juk Amerikoje laikas skiriasi nuo Marso nežinia kiek valandų. Beliko tik melsti, kad duris atidarytų drovioji misis Siuzana arba bent jau rimtasis Deividas Prakčeris, bet apie tą, kuri ir atidarė duris, Princas net ir nepagalvojo. Tai buvo Vjen, pilnas vardas Vivjen.
- Atėjai mane pabučiuoti? - sutrikusiam vaikui drėbė mergaitė.
- Ne, ką tu, ir nepagalvojau, - ėmė gintis Princas.
- Kodėl nepagalvojai? Gal tu gėjus?
- Kas yra gėjus?
- Neapsimesk, mačiau kaip glamonėjaisi su tuo pilotu. Jis tavo boyfrendas?
- Tikrai nesuprantu, ką tu čia kalbi, - po truputį atsitokinėjo Mažasis Princas. – Aš atnešiau tavo mamai himno tekstą.
- Tai tu negalvoji su manimi bučiuotis? – toliau varė savo Vjen.
- Ne, ką tu, iš kur tu ištraukei? – įsmeigė akis į mergaitės blauzdas Princas. – Kai norėsiu bučiuotis, tada taip ir pasakysiu.
- O man visai ir nereikia. Mažius.
- Gerai, gal galime vakare susitikti už ano akmens ir aš tave pabučiuosiu. Tikrai, dabar kai pagalvojau apie tai, tai irgi užsimaniau.
- O kodėl ne dabar? – pamaiviškai spaudė Vjen.
- Bet gi mes dar beveik nepažįstami. Na, gerai, jei taip nori, - ir linktelėjo jos pusėn, bet durys prieš pat nosį užsidarė.
Buvo labai keista, jis net pamiršo savo himną. Vivjen su juo flirtavo. Jis nežinojo, ką šis žodis reiškia, bet suprato, kad būtent šiai situacijai jis tinka.