Mangala*

Pagaliau Varansais.
Ir eina po velniu visas developmentas, jie mano kad neapsimoka zmoniu i Varansai siust, jie mano kad jis per daug turistinis, jie mano kad mes turim matyt tik nudriskusi Rajasthan’a.
Eikit po velniu, komunistai, as myliu Varanasi, as maudysdiuos Gange ir negasdinkit manes dizinterija, as dainuosiu per laidotuves ir musiu bugnus, nes ir as tikiu reinkarnacija.
Jie sako “ mes nenorim kad jus matytumet romantiska Indija, mes norim kad jus matytumet tikra Indija”. Cha, kas jus tokie, kad jums spresti, kodem as turiu ziuret tik i bekojus bomzus it tyrinet amzina poooverty?
O zinot, Varanasy zmones - laimingi, cia didziausi Maharadzu rumaipalei sventa upe, cia ruksta dumai is Gango i Ganga ir vel i kranta, ir jokiu dulkiu. Sa, krikscionys, nevypaukit, cia per laidotuves dainuoja.
Cia karves ganosi, ozkos, cia vaikai zaidzia kriketa ir leidzia aitvarus, cia graziausias silkas ir siaurutes gatveles kaip Rygoj 19 amziuj.
Taip, cia daug turistu,  bet zinot ka,  kai nueini pavalgyt blyneliu su bananais ir kavos kokteilio, kai matai laimingus hipius-piligrimus ir paklausus ar galima rukyt gauni atsakyma “no no, mem, only cigarets”, sirdis dainuoja!

Kai saule leidziasi i smogo ruka ir uzsidega deglai, sventikai soka ant kranto ir bugnija, kai ziedai ir zvakes plaukia Shivos plaukais, o dumai ruksta nuo deganciu kaulu, tada dairaisi, sirduxas dauzos ir nusprendi “nachui visas developmentas, pasaulis - tobulas”.

*antradienis