Malda

Aš kartais meldžiuosi prieš naktį:apeinu namus,paglostau miegančius vaikus,sudėlioju indus...Atsisėdu ramiai,pamąstau,ką nuveikiau per dieną.Parūkau,pamąstau,parūkau.Ir atrodo,jog šiame mano gyvenime nereikia niekur skubėti, nieko skubinti. Ramu ramu. Tai ne malda, be abejo. Aš nesikreipiu į Aukščiausiąjį įprastiniais maldų žodžiais, man jie atrodo banalūs ir kažkodėl nepriimtini, tačiau esu giliai įsitikinusi, jog išdalintas gėris ir suteiktas džiaugsmas sugrįžta šimteriopai, o ką nors nuskriaudus, blogai pagalvojus, likimas irgi atlygina - tą patį pamatome savo brangiausiuose žmonėse. Kartais aš meldžiuosi ir pati gražiausia malda man yra ši :    "Viešpatie, padaryk, kad būčiau tarsi žvakė. Sudegčiau pati , bet dovanočiau šilumą kitiems..."