...Lipdytojau žmonių, man rūpi nuoširdžiai,
Kodėl į juos tu šitiek ydų sukišai?
Blogai juos nulipdei? Tai kas dėl šito kaltas?
O jei gerai - tai kam nulipdęs vėl daužai?

(Autorius - neįvardintas arabų išminčius)

IR KUR BUVAU AŠ  IKI ŠIOLEI ?-
( TURBŪT IEŠKOJAU JŪSŲ -SIELOS SESĖS,SIELOS BROLIAI...)

Ištekėjusi

Karaliai be karūnų, deja...

Parduodi velniui dūšią ir gauni grąžos...

,, Dar taip nebuvo , kad kažkaip nebūtų "

Yra taip, kaip yra, bet kodėl taip yra?

Aš kartais meldžiuosi prieš naktį:apeinu namus,paglostau miegančius vaikus,sudėlioju indus...Atsisėdu ramiai,pamąstau,ką nuveikiau per dieną.Parūkau,pamąstau,parūkau.Ir atrodo,jog šiame mano gyvenime nereikia niekur skubėti, nieko skubinti. Ramu ramu. Tai ne malda, be abejo. Aš nesikreipiu į Aukščiausiąjį įprastiniais maldų žodžiais, man jie atrodo banalūs ir kažkodėl nepriimtini, tačiau esu giliai įsitikinusi, jog išdalintas gėris ir suteiktas džiaugsmas sugrįžta šimteriopai, o ką nors nuskriaudus, blogai pagalvojus, likimas irgi atlygina - tą patį pamatome savo brangiausiuose žmonėse. Kartais aš meldžiuosi ir pati gražiausia malda man yra ši :    "Viešpatie, padaryk, kad būčiau tarsi žvakė. Sudegčiau pati , bet dovanočiau šilumą kitiems..."

Aš turtinga,kol nieko neturiu...

Gyvenimas įdomus tuo,kad nebūna taip,kaip nori...