Madeira

Girdėjote turbūt, kas nutiko Madeiroje po to, kai aš ją palikau: autobusas su vokiečių turistais nusivertė nuo kalno, kažkiek žuvo. O juk ir aš galėjau ten būti, juk irgi beveik vokietis. Įsivaizduoju, kaip daugelis čia esančių apsidžiaugtų. Bet gerasis pražilęs ir sulinkęs nuo metų naštos dievulis kažkodėl dar nenori, kad aš išeičiau iš rašykų, tad tebūnie, pasilieku.
Ir gerai, kad anksčiau už vokiečius ten nuvažiavau, ir, be to, dar ir kūrinėlį šiokį tokį sukurpiau tenai. Žinoma, kai kas sako, kad šūdas tas mano kūrinys, gal būt, bet patys geriau neparašo.
Linkiu savo priešams ir pavyduoliams daugiau dirbti, daugiau įdėti pastangų, gal kada nors ir jie kažką vertingo parašys. Sėkmės, nevykėliai!