Galbūt iš nieko –
tik iš savęs
gyventi lieku
neaiškus „aš“.
Iš to, kas miela –
širdies tiesa
dar pasirodys
arti, tikra.
Tyliu daugiausiai,
ne ta kalba,
atsako laikas:
„kažkas šalia“.
Gal ir svarbiausia
be paliovos
stebėti meilę
laisva valia,
nesustabdyti,
ir to mažiau,
toliau išreikšti
daug negalėta.
Vis tik nelaukta
tai, kas pamėgta,
jausmą ištraukti
visur, pagaliau
ne vien sau, sau –
žvelgi toliau.