Lietuvai...

Aš Myliu Lietuvą, savo tėvynę. Niekada jos neišduosiu.
Net jei mokesčiai mano jaunus pečius aštriom briaunom nuspaudė, Myliu.
Net jei grįžus po darbų, tenorisi buku žvilgsniu skaičiuot lubų lentas, Myliu.
Net jei norint išeit iš savo kiemo, tenka brist purvais, nes kaimyno mašina ant takelio, Myliu.
Net jei paskutinis uždarbis į valdovų rankas atitenka, Myliu.
Myliu Tavo gamtą, Tavo grožį, Tavo kantrybę, Myliu už tai, kad aš čia užaugau, Tavo oru kvėpavau, Tavo miškais ir keliais bėgiojau, Tavo upes glosčiau.
Lietuva brangi, tik Tave vieną nuo gimimo iki mirties, kaip gyvybę turėsiu.
O jei trumpam ir išvyksiu, grįžt ir atsiprašyt privalėsiu.