Gigžda svirtys,
Saulėlydžiais lygumos dažos,
Miglomis prausias liepa kreiva,
Aš sakyčiau:
Ši žemė – gražiausias peizažas,–
Jei nebūtų jinai
Lietuva.
Tedainuočiau,
Kaip Nemunas smiltį skalauja,
Sakmę ošia ir miškas pušų,
Jei nejausčiau smiltelėj
Baudžiauninkų kraujo,
Nematyčiau
Pėdų knygnešių.
Ir užtektų dainoms
Vien papievių gėlėtų,
Melsvo šilo
Ir rūtų kvapių,
Jei kareivių akim
Į mane nežiūrėtų
Liūdnos gėlės
Ant brolių kapų.
Nenukelčiau kepurės
Statytojų garbei,
Nežinočiau, ko noriu
Ir kur aš einu,
Jei nebūtų romantikos
Didelio darbo
Ir suskirdusių mano delnų.
Dėl; gimtinės skausmų
Neliūdėčiau kaip mažas,
O iš laimės
Nesvaigtų galva,
Jeigu būtų ši žemė –
Gražiausias peizažas,
Bet nebūtų jinai
Lietuva. Br. Mackevičius 1980