neberašai ir nežinau ar beturėčiau laukt
stebiu - štai pašto telyčaitė dangumi
balta balta laisvom kanopom laigo
ant pačio debesyno krašto
neberašai tai tuos pačius žodžius skaitau
kol susirango po stalu tamsa rami
neberašai prabėgo šitiek laiko -
varnėnai perisi dėžutėj pašto