Vakar prie potvynio linijos mačiau Kūrinį,
juvenilišką, sarkastišką Publikaciją,
visa stačia galva krentantį į Rašyko "Šiukšlių Dėžės" okeaną,
besikandžiojantį ir lapatojantį vandenį tarsi degtinę,
tada akimirksniu išsigandusį, atsitraukiantį,
risnojantį paplūdimio pakraščiu – sustojantį – sėlinantį – uostantį
bangos pakraštį, atsargiai šniaukiantį gelmes
ir baksnojantį letena, daužantį snukį, erzinantį jūrą,
tarsi provokuodamas didžiulį seną gyvūną.
Geriau vesk Veikalą už pavadėlio.
Nereikia: Tvarinio pavadėlis yra jūra.
Vakar prie potvynio linijos mačiau Kūrinį.
Kompozicija bandė perkąsti sidabrinę vandens virvę,
tada pasuko link kopos sąvartyno, nurisnojo į
automobilių stovėjimo aikštelę,
jau pasivydamas popierinį puodelį ant molo,
jau žvejodamas iš smėlio kažkokį tamsų daiktą –
o tada jūra Tvarinį atitraukė
ir akimirksniu Kūrinys vėl buvo prie bangų,
įtempdamas savo metaliniais lašais sušlapusį antkaklį.


Passchendaele2
