Krepšinio dienos, krepšinio naktys

Lėlyte, čia kašis!

Ranka tarp artipilnių mūsų bokalų
suras išėjimą, suras peleninę.
Tik pirštai nuo spaudžiamo kumščio pabalo,
tačiau jie ir vėl neblogai apsigynė.

Nepyksti, mažyte? Aš keikiuosi klaikiai,
ir tostai ne tau - už kovojančius brolius,
už taiklų metimą be žingsnių ir laiką,
kurio mes dar turim. Žinau, kad nutolau -

esu gyvulys nuo pirmosios minutės:
kai tritaškiai taško užvirusį protą,
nežiūriu į moteris - kojas ar krūtis, -
o aš ir draugai - tarsi kirvis ir kotas.

Meilute, nereikia nei sekso, nei scenų -
girdi, susirinkę žaidėjai skanduoja?
Žinau, kad nevertas, ir grįšiu jau vienas, -
aš pykstantį kelį ramiai patapšnoju:

raminkis, lėlyte, tik vyrai supranta.
Na taip, aš sukaitęs ir kiek apsinešęs,
tačiau gi mūsiškiai į gimtąjį krantą
jau kamuolį varosi. Pupa, čia kašis!

Ilzė B.