Kas rytą stebiu plikėjančius medžius. Ir saulę kylančia pro juos. Atrodo su kiekvienu lapų retėjimu turėtų vis daugiau šviesos užlieti mano kambarį. Bet taip nėra. Gal todėl, kad tai lapkritis. Savo atspindžiais surenkantis nuotaikas nuo mano veido kaip tie krentantys lapai į atilsį... Kas rytą.