Kraitelė

Būna kad  išgano trupiniai.
.        Apie tai pasakyta pas Dž. Londoną kažkuriam perskyrime.

.        ŠD
      Kam apsimesti, kad nežinom:
      Šiukšliadėžė rašykuos ne ŠD, o vieta prestižinė aukštos inteligencijos ir subtilaus skonio sieloms, ir patogesnė už kokias ten  EILES – teikia manevro laisvę, pritraukia nusimanančiųjų dėmesį labiau, ilgiau. Laikas pajusti savos visuomenės plonybes. Negi mes be ambicijų, aš ir – bandžiau ten skelbtis.
      Visa tai originalu, rašykiška, kam keisti. Kat paskum nebut blāgiau.

.        Geras kūrinys
      Nuo 4 ~ 6 amžiaus metų iki 24 ~26 metų ir ilgiau mokina suprasti, kas yr geras, o kas atbulai. Paskui dar 14 ~ 16 m.  ir  daugiau mokinasi, pats aiškinasi, kas yra geras kūrinys. Ir kai kas tada pradeda matyti, kuris kūrinys geras. O kai kas nepradeda matyti, ir moksliškai nustatyta,  kad šiems išaiškinti per jokius metus nebeįmanoma. Tada nematantiems pasako atskiriantieji  – va tiė kūriniai geri, ir visi tampa lygūs – visi ŽINO. Kai kurie toliau kažką dar aiškinasi, o neskyrusieji apreiškia: GERAS KŪRINYS YRA GERAS KŪRINYS,  be jokio aiškinimo. O anas blogas todėl, kad ne toks, kaip geras. Tada jiems gimsta glaukoma, autodiskreditacijos motina.

.        Haikynė
      „Puikus haiku“ – sako Staputis. Ir apie „iliuziją“ sakė:  „Puikus haiku, prasmingai išreikštas.“ Tai už tuos pareiškimus Mactės ironija jo skonį – į kvailių suolą. O pagrindas kur? Tirštesnis prisiskaitymas apie haiku? To maža.
      Nusipersiskaitęs ar ne, Juozas mato, kas vyksta: tinklapiuose pervien dygsta haiku ciklai, ir kaskart komentuojant tenka tikinti – matau, čia haiku ciklas. Kom Poto tokių yra, Fe_ Nome yra daug, ir kitų. Trūksta vardo šiam reiškiniui. Japonai čia nelabai padės, dar įpirš kokią beprasmybę mūsų kalboj, vėl lyg savo haiku formulę, Tai kaip vadinti – haikynė, haikpėdas?  Štai Staputis ir vadina haiku struktūros kūrinį haiku, nepriklausomai nuo posmų skaičiaus. Galim svarstyti – taip jau gerai, ar reik kitaip.
      O su kvailių suolu atsargiau – dažyta.