Kol kol lol

Aš gyvensiu daug sykių - gal trisdešimt kartų gyvensiu,
Kol mane apkabinęs pravirksi be žodžių jokių –
Mes tylėsim ilgai palietimų kalbėjimo šventėj,
Tik virpės atspindžiai nuo pavargusių mano vokų.
Ir tada tu suprasi, kad mūsų šėšeliai sutampa,
Kad nėra šitoj žemėj sklandžiau sopulingai sapnų
Ir svajingų  melodijų, kuždančių vakaro lemtį,
Kai nuščiuvę klausysim  dausos išdainuotų  natų.
Aš giedosiu iš naujo - gal tūkstantį sykių linguosiu,
Kol čaižus vėjas nendrę ant upės paviršiaus tapys -
Juk vis tiek susitiksim, nuvargę prie laužo miegosim,
O išdžiūvusį rytą liepsningas šuva nulaižys.