Kiek daug tiesos ir jėgos

Tarp senų savo vertimų užtikau šį eilėraštį ir aiktelėjau, nes visa tai ne šiaip sau, ne šiaip sau...

Nichita Stănescu (kažkada versta)

Aš, tai yra jis

Jis buvo sutvertas būti grobiu,
grobiu rinktinių žodžių,-
su sakalu ant paskutinio skiemens.
Jis džiaugėsi jausmu
kad yra maistas,
jog yra valgomas…

Todėl jis
stovėjo ištiestas laike
tarytum ant iešmo
ir, kuo degė galingiau
išorėje,
tuo noko įstabiau
viduje.

Kilo iš jo
į viršų, nelyg aukos dūmas
nesuprantami žodžiai,
kaip yra šieji:

Dieve, Viešpatie,
išminties šalme
galybės kalavijau…

“Nežodžiai”(1969)