štai ir atėjo pradžia didžiojo rudens.
kai viduje vienu metu veikia dvi programos: juoda balta bei spalvota. galima tiesiog sau leisti depresint, nes tai vyksta paviršiukais - sklandant virš prarajos, pririšta tuo dar šviesaus proto siūlu. bet vis sunkėji užsipildydamas lyg karščiu, lyg nuojauta, kaip guminė pirštinė išsipūti ir.. lyg košė galvoje užpildo visas ertmes, apkurtina, perpildo, bėga iš akių sūrūs pertekliai, bet tai neveiksminga. laimei kala į marmūzę geležinis kumštis. nuleidžia slėgį, nukraujuoji. ir tvarkaisi, valaisi. tas kumštis kaip vaivorykštė iš giedro dangaus. vyras sakydavo, eik tu su savo vaivorykšte toliau kvailele, aiškiai nesuprato kokia ji. naudinga.