Kažkada....

Saldus silpnumas
    Vergovė – moteriška prigimtis,
    Aš noriu būt saldžiąja meilės verge,
    Matyt stiprias ir norinčias akis
    Į tavo vyriškumą įsispraudus.

    Man leisk ateit tada, kai bus sunku,
    Bučiuot užglaistant praradimo randus,
    Pavirst akimirksniu atodūsiu saldžiu
    Ir būt apstulbusiai nuo netikėtos laimės.

    Neleisk išeit, kol jėgos neišblės,
    Kol be manęs tušti namai sustingę –
    Aš išsinešiu antspaudą nakties,
    Kuris mane gaivindamas suvilgė.

    Nenoriu būt princese iš sapnų,
    Drąsi, tvirta ar dar kitaip lemtinga –
    Esu tik moteris – stipri tuo silpnumu,
    Kurį brangina vyrai išsiilgę.