Kažkada išverčiau

Clandestinus

Couvent de Sainte-Marie

Aš po tamsius koridorius
vaikščiojau vienas,
Brolių celių jaučiau
paprastumą ramybę...
Čia - Dvasia
karaliauja; už juosiančių
sienų
Net minties apie darbą nedorą
nekyla.

Aš laipteliais iškrypusiais
varpinėn ropščiau;
Ir ranka nuo laikų
patamsėjusias sienas
Aš liečiau; ir jas švelniai
su meile aš glosčiau -
Šitos sienos regėjo
čia amžių ne vieną!

Tarsi amžių Dvasia
maldoje išsiliejo -
Taip man palietė sielą
Jos karštosios
liepsnos;
Aš ant kalkmenio plytų
sustingęs stovėjau:
Angeliškos ikonų
įsižiebė
šviesos:

Ir girdėjau - prašneko
manop krucifiksai;
Ir Šventieji - ne statulos -
čia man bylojo:
Jog tik Viešpačiui Dievui
nuo šiolei aš skirsiu
Visą šlovę; ir sielą -
malda priviliojo.

...Aš po tamsius
koridorius vaikščiojau
vienas,
Brolių celių
jaučiau paprastumą,
ramybę;
Ir Marijos šventovės
šlove pakertėtas
Palikau, ir jos kojos
apleisti nedrįso.
Išverčiau iš rusų kalbos, autorius davė teisę elgtis su jo poezijos vertimais kaip norėsiu