Kas yra dzenas?

Pirmiausia privalai savęs paklausti: „Kas esu? Koks mano gyvenimo tikslas?“ Jeigu atsakysi vien tik žodžiais, vadinasi, tiktai mąstysi. Galbūt sakysi: „Aš esu gydytojas“. Bet jei priiminėji pacientą ir galvoji, kad esi geras gydytojas, tai negali pajusti savo paciento aplinkybių – tave pančioja mąstymas. Mąstymas tėra supratimas: gulint ligoninėje pamatai, kad galvojimu niekaip negali išsigydyti. Kas tada? Jei nežinai, privalai tik žengti tiesiai: nežinau.

Nežinantis protas „išjungia“ mąstymą; jį turime tada, kai mąstymas yra dar neprasidėjęs. Kol mąstymas dar neprasidėjęs, nėra nei gydytojo, nei paciento; o taip pat nėra nei Dievo, nei Budos, nei „aš“, nei žodžių, išvis – nieko. Tą mirksnį tu susivieniji su visata. Jį vadiname nieko-protu arba pradžių pradžia. Kai kurie žmonės jį vadina Dievu, ar visuotine galia, ar palaima, ar užgęsimu. Tačiau čia tik mokymo žodžiai, o nieko-protas yra dar neatsiradus žodžiams.

Dzenas – tai nieko-proto atradimas ir įsisavinto nieko-proto naudojimas pasaulio labui. Kaip gi jį naudoti? Paversk nieko-protą didžiosios-meilės-protu. Nieko-protas niekada neatsiranda ir nepranyksta. Jeigu teisingai medituosi, tavasis nieko-protas pasidarys tvirtas ir imsi aiškiai suvokti savąsias aplinkybes! Ką matai, girdi, uodi, ragauji ir lieti – visa yra tiesa, be jokio mąstymo! Protas pasidaro kaip veidrodis. Ir kiekvieną mirksnį, vieną po kito, gali išlaikyti savo teisingas aplinkybes. Jei gydytojas, užsiimdamas savo pacientais, atmes savo aš-mano-man protą ir susivienys su jais, tada tikrai galės jiems pagelbėti. O kai tas pats gydytojas, parėjęs namo ir būdamas su savo šeima, išlaikys 100-procentinį tėvystės protą, tada jis aiškiai suvoks, kas geriausiai tinka jo vaikams. Štai taip. Stūksantis kalnas nejuda. Balti debesys plaukia tai šen, tai ten.

Dzeno meistras Seung Sahnas