Kas nugali?

Kas tu,o kas esu aš?
Ar elgčiausi taip, kaip pasielgei tu, net jei būčiau tavo vietoje?
Nukrito sunokęs obuolys, skanus man, o tau?
Manau, jog nekenčiu kategoriškumo - tik taip ir ne kitaip. Nekenčiu sustabarėjimo, nepajudinamo įsišaknijusio noro būti nuolat teigiam, bijoti prisipažinti suklydus, niekinti prisipažįstanti. Ah,mieli teisuoliai, gimę be nuodėmės, nepadarę klaidų - pakelkit rankas, kojas, iškiškit savo gyvatišką liežuvį. Apsivyniokit apie mus savo melais, užliūliuokite pasakomis apie savo idealų ir teisingą gyvenimą, nuskandinkite painiose istorijose ir išlipkite sausi. Po velnių, necituokite kūrėjų, neapsimetinėkit kad kitų patirtis yra jūsiškė, kad jų akys yra įsmeigtos jūsų kaukolėje... Nemeluokite sau apie stilių ir protą, - šventas naivume, šitam sofistikuotame bulvare susitikime be kaukių, susitikime be išankstinių nuostatų, pliusų ir minusų, nuotaikų ar puikybės.

Turbūt nugali ne teisusis o laimingasis.