susimąstau: ir ko gi po paraliais aš čia ieškau? ko nerandu? kad vis nudelbusi seilę, vis kažkaip susinepatoginusi.. et, pasiilgau kažko TIKRO. tokio, kad už širdies taip sugriebtų, kad visi kaimo šunes ir vilkai miškų užstaugtų, kad net mėnuo į mūsų mažulytę planetą bent akies krašteliu dirstelėtų. pirmą kartą per šitiekos šimtmečių metų, nedrąsiai, tarsi susidomėdamas. tik tarsi.
2011-12-04 23:34
gyvent su savimi, tarp savęs ir tikrovės.
ieškojimai, ieškojimai......
:)
2011-11-22 18:16
kaip man regis, yra tas tikrumas... O ieškoti- būtina:)
2011-11-09 15:57
Ir rytas pateka raudonas
Ir rytas pateka raudonas
tarytum kraujo pritaškyta
prie negyvos dienos madonos
ropoja angelas mažytis
kiek tūžmasties tuose veiduos
kryžiuojas peiliai akyse
toks purvinas žmogaus vidus
tokia šiurkšti žmogaus dvasia
ir sminga vidurin aikštės
raudonas spindulys kaip durtuvas
yra bausmė nėra kaltės
ir Viešpats šį paveikslą kurdamas
sutrinka - ir vilties neturtas
jam regis žvelgianiam iš ateities
Antanas A. Jonynas
2011-11-06 08:41
ne čia ieškai, ne čia, čia nieko tikro, tikras yra mėnulis, žolė ir lapai rudens vakarą.
2011-11-04 14:31
mėnuo stebeilijasi visą laiką, nesidrovi, bibliotekininkėms reikia pažiūrėti į viršų:)
2011-11-04 13:06
Daug kas tikro aplink yra, gal jutikliai atbuko nuo pilkumos.
2011-11-04 10:08
Tikra tai,kad tu ne bibliotekininkė ir ne moteris.Stauk vilku.