Rašyk
Eilės (81175)
Fantastika (2610)
Esė (1676)
Proza (11349)
Vaikams (2775)
Slam (94)
English (1234)
Po polsku (384)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 39 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Kalėdos nebuvo panašios į kitas šventes. Jos nemėgo klaidžioti gatvėmis,
šokti aikštėse, jodinėti ant karuselės arklių,
naudoti minią moterims gnybčioti,
mėtyti fejerverkus į tamarindo medžių veidus.
Kalėdos turėjo agorafobiją.
Ko reikėjo, tai visos dienos šurmulio, pasiruošimo,
maisto gaminimo ir tvarkymosi šėlsmo, nesibaigiančio nerimo,
dėl to, kad trūksta,
dėl to, kad pradedi nuobodžiauti,
o vakare – neįspūdingos mažos bažnytėlės,
kuri geranoriškai atvertų vietą juokui,
šnabždesiams, paslaptims, meilės pokalbiams,
apkalboms ir drąsaus dainininko gerklų kakofonijai,
taip pat triukšmingiems bičiuliams ir begėdiškoms prostitutėms bei iki soties prisikimšusioms lūšnelėms,
kurios apsipylė sultingais skanėstais ir nebuvo šykštūs,
ir dvidešimt žmonių galėtų susispiesti, o gatvė ištuštėtų,
ir kaimas virstų dainų puokšte,
ir tau ten jauku, ir tu skaniai valgai,
ir sočiai gėri, ir ten yra kruvinų dešrelių,
viena tik dviejų pirštų pločio, susukta į ritinius,
kita plati ir kresna, švelni, su čiobrelių skoniu,
karšta, pagardinta iki kaitinimo,
ir garuojančiai kavai bei cukruotam anyžiui, ir pieno punšui,
ir skysta romo saulė, ir visokie geri dalykai, kurie
varo jūsų skonio receptorius pašėlusius arba distiliuoja juos iki ekstazės, arba
apgaubia juos kvapais, ir jūs juokiatės,
ir dainuojate, o priedainiai liepsnoja ir liejasi kaip kokopalmės:
Aleliuja
Kyrie eleison ... leison ... leison,
Christe eleison ... leison ... leison.

Ir ne tik burnoms dainuoti, bet ir rankoms, kojoms,
sėdmenims, lytiniams organams ir visai jūsų būtybei suskystėti į
garsus, balsus ir ritmą.
Pakilimo viršūnėje džiaugsmas prasiveržia kaip debesis.
Dainos nesustoja,
bet dabar nerimastingai ir sunkiai rieda per baimės slėnius,
kančios tunelius ir Pragaro liepsnas.
Ir kiekvienas pradeda tempti artimiausią velnią už uodegos,
kol baimė nepastebimai išblėsta smulkiose sapno smėlio linijose,
ir tu iš tikrųjų gyveni kaip sapne,
ir geri, ir šauki, ir dainuoji kaip sapne,
ir snūduriuoji kaip sapne, su rožių žiedlapių vokais,
ir diena ateina švelni kaip sapodilė,
ir skysto mėšlo kvapas nuo kakavos medžių,
ir kalakutai, lupiantys savo raudonus pūlinėlius Saulėje,
ir įkyrūs varpeliai, ir lietus,
varpeliai... lietus...
tik skamba, skamba, skamba...


2025-11-26 10:36
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
 
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą