Kaip šiandien gyvenu?
Skausmingai.
Likau tik kažkieno klaida
Užėmus vietą nedėkingai,
Bet su pretenzija į ją.
Vaikai subėgę gelbėt tėvą.
Tiksliau ne jį, o jo namus
Nėra kaltų, kad patikėjus
Į juos atsinešiau savus.
Atgal nepalikau takelio,
Savų namų nebeturiu,
Yra tik svetimi vilkeliai
Beurzgiantys, kad gyvenu.